Vilnius, Kalvarijų gatvė, vakaro piko valandos. Dvi moterys ėjome šaligatviu besišnekučiuodamos. Staiga viena iš mūsų yra kliudoma vyro važiuojančiu paspirtuku. Vyras puola aiškinti, kad jis įspėjo garso signalu ir sumažino greitį.
Garso signalo mes negirdėjome. Greičio sumažinimo fakto įvertinti negalime, nes vyras paspirtuku atvažiavo iš paskos. Ir kadangi mes nepasitraukėme, jis nusprendė važiuoti į žmogų (vieną iš mūsų), kadangi jam neliko vietos šaligatvyje.
Mintyse dabar kirba daug klausimų: Koks turi būti mąstymas, kad važiuotum tiesiai į žmogų pėsčiųjų šaligatvyje?
Kodėl negalima pavažiuoti keleto metrų lėčiau, įsitikinti, kad atkreipei praeivio dėmesį ir tik tada aplenkti?
Gal galima būtų reglamentuoti, kokie turi būti paspirtukų/dviračių signalai, garso lygis ir pan.? Neaišku, kokį garso signalą jis naudojo tariamai įspėdamas pėsčiuosius.
Būtų įdomu sulaukti specialisto komentaro, kokios galimos pasekmės sužalojus žmogų tokioje situacijoje.
***
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė komentavo, kad praėjusiais metais buvo užfiksuoti 202 eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektrinių paspirtukų vairuotojai. Jų metu sužeisti 209 žmonės. Dėl nesunkaus arba sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltininkui taikoma Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė.
Taip pat primenama, kad elektrinių paspirtukų, kaip ir dviračių vairuotojams, atsakomybė už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnyje (Pėsčiųjų ir kitų kelių eismo dalyvių padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas):
1. Važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, dviračius vairuojančių asmenų, pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo 20 iki 40 eurų.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai pakeisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitų veiksmų savo ar kitų asmenų saugumui užtikrinti), užtraukia baudą nuo 30 iki 50 eurų.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas,
užtraukia baudą nuo 40 iki 60 eurų.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų.
5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, sugadinti (apgadinti) transporto priemonės, kroviniai, kelių ir kiti įrenginiai arba kitas turtas, kai šio pažeidimo padarymo metu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys buvo neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengė pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo, užtraukia baudą nuo 170 iki 230 eurų.
6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą nuo 10 iki 12 eurų.
7. Dviračių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenys, užtraukia baudą nuo 80 iki 150 eurų.
8. Dviračių vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą nuo 150 iki 200 eurų.