Su „Bendraukime“ skaitytojais ji pasidalino savo nuomone apie mergaites prie mamos veidrodžio. Apie tai, kodėl mamos bijo leisti dukroms būti smalsioms, apie saviraišką, ribas ir sąmoningus pasirinkimus.
„Kai mažas vaikas paima mamos lūpdažį, dažnai prasideda ne pokalbis, o nuosprendis: „Per anksti“. „Kam to reikia?“ „Leidžia vaikui dažytis.“
Bet gal verta sustoti ir paklausti ne „ar galima“, o kodėl mus tai taip stipriai jaudina?
Šešių vaikų motinai makiažas – pirmoji brangi dovana gyvenime
Mus mokė: būk tvarkinga, bet ne per daug išsipuošusi. Pasitikėk savimi, bet neišsišok. Daugelis mūsų augo su spaudimu būti „teisingomis“, buvo daug „reikia“ ir „nereikia“– su draudimais eksperimentuoti, ir su žlugdyta saviraiška.
Toks dvilypumas užaugino kartą moterų, kurios nuolat abejoja savimi ir siekia neįmanomo tobulumo. Tarp šių „reikia“ užaugo ištisa karta moterų, kurios dabar mokosi iš naujo – būti savimi, nebijoti eksperimentuoti, nebeslėpti.
Ar norime tą patį perduoti savo vaikams? Gal laikas leisti mūsų vaikams mokytis saviraiškos ir meilės sau be gėdos ir slaptumo? Leiskime jiems tyrinėti, kas jie yra. Leiskime eksperimentuoti — saugioje, mylinčioje aplinkoje.
Leiskime formuotis grožio ir estetikos pojūčiui, kuris remiasi ne draudimais, o pažinimu.
Susiję straipsniai
Makiažas – tai ne paviršius, o saviraiška. Nėra tokio dalyko kaip „reikia“ ar „nereikia“ dažytis. Mažai kuri iš mūsų užaugo su išugdytais sveikais grožio įpročiais, su teisingais grožio ritualų įpročiais be kaltės jausmo. Dauguma atradome viską per bandymus, klaidas ir nuolatinius savikritikos etapus.
Perėjome bandymų ir klaidų kelią, kol atradome, kas tinka ir kas yra kokybiška. Grožio pojūtis, stiliaus pajauta, meilė sau – visa tai formuojasi nuo mažens. Taip pat, kaip ir gebėjimas susišukuoti plaukus ar pasirinkti, kas tau gražu.
Svarbiausia, kad vaikas niekada neišmoktų savo vertės sieti vien su išvaizda. Makiažas neturėtų būti tabu. Tai viena iš saviraiškos formų, ritualas, skirtas sau. Jei mano dukra to norės – aš būsiu šalia, kad galėčiau padėti, o ne drausti.
Grožio suvokimas, skonis, stiliaus pajautimas — tai vertybės, kurias galime pradėti formuoti nuo mažens. Taip pat, kaip meilę sau. Kodėl vaikams norisi kopijuoti mamą?
Vaikai mokosi per stebėjimą. Jie nori daryti taip, kaip mes. Jei dukra mato, kaip mama ryte dažosi ar džiovinasi plaukus, natūralu, kad norės išbandyti tą patį.
Galbūt tai tiesiog laikotarpis, kai norisi kartoti mamos veiksmus. Juk taip žavu, kai vaikas kartu „siurbia grindis“ ar „tepa blizgesį“. Mano dukra turi žaislinį mini feną ir medinį kosmetikos stalelį – džiovinasi plaukus „kartu su manimi“.
Bet šalia to ji žaidžia ir su lėlėmis, dėlionėmis, virtuvėle, net su mašinytėmis. Mes neskirstome žaislų pagal lytį – ji pati pasirenka, kas tą dieną jai įdomu.
Kada makiažui – „per anksti“?
Makiažas makiažui nelygus. Vazelinu pasitepti lūpas galima jau dabar – tai tiesiog odos priežiūra. Lūpų blizgesį – šiek tiek vėliau. O jei ateis laikas, kai norės užmaskuoti paauglystės spuogelį – tai irgi bus normalu.
Svarbiausia, kad prieš tai vyktų pokalbiai: kad spuogai nėra gėda, kad kiekvienas turi savo odos etapų, ir kad grožis nesusiveda į tobulumą. Taip pat svarbu išugdyti teisingus higienos ir odos priežiūros įpročius.
Konkretaus amžiaus „nuo kada galima“ – nėra. Vaikas vaikui nelygus. Jei dukra norės eksperimentuoti su spalvomis ar išbandyti akių pravedimą – aš būsiu šalia, kad galėčiau padėti, o ne drausti. Padėsiu pasirinkti kokybiškas, švelnios sudėties priemones ir parodysiu, kaip tai daryti teisingai.
Labai gerbiu mamas, kurios atsakomybės ugdyti savo vaikus ima pačios — parodo, kaip švelniai ir atsakingai naudoti kosmetiką, arba netgi atveda savo dukras į makiažo pamokas. Tai nuostabi, artinanti patirtis, kuri kuria ne tik žinias, bet ir ryšį tarp mamos ir dukros.
Vaikiška kosmetika – ar tikrai saugi?
Žodis „vaikiška“ ant pakuotės dar nereiškia, kad priemonė yra sveika ir saugi. Dalis rinkoje esančių nuostabiai kvepiančių lūpų blizgių, spalvotų nagų lakų ar žėrinčių šešėlių, reklamuojamų kaip „vaikiškų“, iš tiesų turi pavojingų ingredientų – dirbtinių kvapiklių, alkoholio, konservantų.
Vaikų oda yra plonesnė ir jautresnė, todėl ypač svarbu rinktis priemones, pritaikytas jautriai odai, vengti stiprių kvapiklių bei kitų potencialiai dirginančių ingredientų.
Renkantis kosmetiką mažiesiems: skaitykite etiketes, venkite dirbtinių kvapų ir alkoholio, rinkitės natūralios sudėties produktus, atkreipkite dėmesį į dermatologinius tyrimus ir sertifikatus.
Vaikai nori kopijuoti suaugusiuosius – tai natūralu. O mūsų, tėvų, pareiga – pasirūpinti, kad šis jų noras tyrinėti spalvas būtų saugus, netoksiškas ir kupinas žaismingumo.
Kai mano dukra atsisės prie mano veidrodžio, norėčiau, kad ji iš manęs išmoktų ne tai, kaip taisyklingai pasidažyti. O tai, kad ji niekada neturėtų slėpti savęs iš gėdos, baimės ar svetimų lūkesčių“, – rašė Žydrė Žilinskaitė-Pleitė.