Tačiau šį kartą į Japoniją išvykęs žemaitis nustebino ne maršrutu ar nuotykiais, o savo pasisveikinimu su žiūrovais.
Antrąją kelionės „Motoroleriu per Japoniją“ dalį jis pradėjo netikėtais žodžiais: „Nu, kon jūs japuoną, buomžpakę, siauraakę“, – žemaitiškai tarė keliautojas. Kaip jums skamba toks pasisveikinimas?
Pati seku Pauliaus keliones ir vertinu jo turinį – jis atrodo nekomercinis, autentiškas, išsiskiriantis paprastumu ir betarpišku bendravimu.
Nepaisant išaugusių kainų japonai neatsisako kasmetinės šventės – maudosi vyno voniose
Kaip žemaitei, man taip pat smagu girdėti gimtąją kalbą, net jei tai ne mano patarmė. Vis dėlto šį kartą toks įžanginis „juokelis“ švelniai tariant nustebino.
Gal klystu, bet panašu, kad kitose šalyse keliautojas sau neleisdavo taip kreiptis.
Kyla klausimas, ar tai tik nevykęs humoras, ar sąmoningas bandymas atkreipti dėmesį aštresniais pasisakymais?
Suprantu, kad formaliai tokie žodžiai gali nepažeisti jokių taisyklių, tačiau vis tiek lieka nemalonus jausmas. Ypač turint omenyje, kad keliautojo tikslas, regis, turėtų būti plėsti akiratį – tiek savo, tiek žiūrovų, o ne jį siaurinti remiantis stereotipais.
Susiję straipsniai
Dar labiau neramina tai, kad jo turinį žiūri daug jaunų žmonių. Ar tokia kalba tikrai yra pavyzdys, kurį norime matyti?
„Bendraukime“ nusiuntė P. Samoškai užklausą. Gavus atsakymą, ši skaitytojos nuomonė bus papildyta keliautojo komentaru.
Skaitytoją papiktinusį pasisveikinimą galite pamatyti čia, 14 įrašo sekundė.