Planuojama šio projekto įgyvendinimą nukelti į 2027–2029 metus.
Pasak Seimo kanclerio Algirdo Stončaičio, pernai parengtas ir su institucijomis jau yra suderintas Nepriklausomybės aikštės, fontano ir šalia Seimo I, II, III rūmų esančios teritorijos statybos darbų techninis projektas, kurio įgyvendinimui prireiktų apie 15 mln. eurų.
„Tačiau nelogiška ir neatsakinga būtų pradėti tokios didelės apimties darbus aplink Seimo rūmų prieigas ir Nepriklausomybės aikštę šiuo metu, kai ateinančių metų pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus ES Tarybai ir būtent Seimo rūmuose numatyti aukščiausio lygio tarptautiniai renginiai. Jau šiuo metu ruošiamės priimti svečius iš visų Europos valstybių parlamentų. Tikrai negalime leisti sau, kad visa aplinka šalia Seimo būtų išrausta ir primintų, vaizdžiai tariant, karo lauką, be to, tai būtų ir nesaugu. Beje, projektas būtų vykdomas kartu su Vilniaus miesto savivaldybe. Ir galiausiai nei savivaldybė, nei Finansų ministerija projekto įgyvendinimui reikiamų lėšų kol kas nėra numatę“– Eltai sakė A. Stončaitis.
Kol kas galutinai neaišku, kas imsis šalia Seimo esančios teritorijos sutvarkymo, tačiau neatmetama, kad statybos darbus organizuos Vilniaus miesto savivaldybė.
„Fontanas ir Nepriklausomybės aikštė yra neatskiriama Vilniaus miesto infrastruktūros dalis – tai ne tik svarbi visuomenei fizinė erdvė, tačiau ir didelę istorinę reikšmę bei reprezentacinę paskirtį turintys sostinės objektai. Todėl jais turėtų rūpintis ir valdyti Vilniaus miesto savivaldybė. Beje, ji jau yra numačiusi remontuoti po Nepriklausomybės aikšte, Gedimino prospektu ir Antano Tumėno gatve esantį Geležinio vilko gatvės požeminį tunelį. Šis tunelis ir Nepriklausomybės aikštė su fontanu yra susijusios teritorijos. Siekiant išlaikyti paveldui keliamus reikalavimus, teritorijos vientisumą, manome, kad visus čia numatytus žemės kasimo, dangos klojimo darbus turėtų atlikti tas pats rangovas“, – sakė A. Stončaitis.
Beje, beveik prieš metus Seimo valdyba įpareigojo kanceliariją kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, siūlant jai perimti valdyti dalį prie parlamento esančių žemės sklypų ir fontaną.
„Manyčiau, kad sprendžiant teritorijos valdymo klausimą reikėtų atsižvelgti į Seimo kanceliarijos ir Vilniaus miesto savivaldybės poreikius bei atliekamas funkcijas. Mano žiniomis, Vilniaus miesto savivaldybė sutiktų po performavimo perimti žemės sklypą su fontanu ir Nepriklausomybės aikšte ir juose atlikti būtinus statybos darbus. Tačiau tam yra reikalingas finansavimas. Tikimės, kad ir valstybė finansiškai prisidės prie šios reprezentacinės teritorijos sutvarkymo“, – kalbėjo Seimo kancleris.
Šiuo metu Seimo kanceliarija patikėjimo teise valdo beveik 2,8 hektarų žemės sklypą, kuriame yra parlamento pastatai bei aikštė tarp Seimo I rūmų ir Gedimino prospekto. Taip pat jai priklauso apie 1,3 hektaro užimanti Nepriklausomybės aikštė su fontanu, Žinios skvero teritorija.
Kaip ELTA jau skelbė, Lietuvai ruošiantis 2027 metais pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai, planuojama atnaujinti Seimo rūmus.
Šį pavasarį Seimo kanceliarija ketina tęsti pernai pradėtus parlamento rūmų remonto darbus. Tam numatyta skirti apie 900 tūkst. eurų.
Pasak A. Stončaičio, dalis suplanuotų darbų yra susiję su naujų technologinių sprendimų įdiegimu, pavyzdžiui, planuojama plėsti kompiuterių tinklą, atnaujinti Vitražo galerijos vaizdo ir garso sistemą, konferencijų ir posėdžių salių diskusijų įrangą. Seimo plenarinių posėdžių salėje planuojama modernizuoti vėsinimo sistemą. Siekiant taupyti elektros energiją, naudojant naujas LED technologijas planuojama apšviesti Seimo rūmų ekspozicines erdves.
Remonto sulauks ir Seimo rūmų laiptinės, koridoriai, priešgaisrinės durys. Kanceliarija taip pat numato tęsti pernai pradėtą Seimo viešbučio butų remontą.
Seimo rūmų atnaujinimo darbus planuojama užbaigti iki šių metų gruodžio mėnesio.