„Norime tapti tarsi miestu mieste, kuriame gali ne tik apsipirkti, bet ir praleisti laiką jaukioje erdvėje, stabtelėti, pasišnekučiuoti su kaimynu ar po darbo užsukti į veiklas visai šalia namų. Siekiame, kad gyventojams nereikėtų važiuoti į miesto centrą vien tam, jog jie galėtų kokybiškai praleisti laiką“, – sako prekybos centro „Mada“ direktorė Sigita Stasiūnienė.
Skirtinguose rajonuose vienodi sprendimai neveikia
Pasak agentūros „The Critical“ vietokūros eksperto Eugenijaus Kaminskio, komerciniai projektai ilgą laiką buvo vystomi remiantis universaliais modeliais, kurie neatsižvelgdavo į konkrečią vietą ir jos gyventojus.
Susiję straipsniai
„Nemažai prekybos centrų vystomi „copy-paste“ principu – tai, kas veikia vienoje vietoje, perkeliama į kitą. Tačiau miestas nėra vienodas – kiekvienas rajonas turi savo charakterį, savo ritmą, savo žmonių įpročius. Ignoruojant vietos kontekstą, prarandamas ryšys su aplinka, o pats objektas tampa atskirtas nuo kasdienio rajono gyvenimo“, – sako E. Kaminskis.
Trečioji vieta – kaimynystės prekybos centras
Vis dažniau kalbama apie vadinamąsias „trečiąsias vietas“ – erdves, kurios nėra nei namai, nei darbas, tačiau užima svarbią vietą kasdienybėje. Pasak S. Stasiūnienės, tokiose vietose galima ne tik apsipirkti, bet ir pabūti – atsiversti knygą, užsukti į renginį ar tiesiog trumpam atsikvėpti.
„Po rekonstrukcijos duris atversianti „Mada“ bus kaimynystės prekybos centras. Erdvė, kuri natūraliai stiprina bendruomeniškumą ir gali tapti rajono kasdienybės centru – tašku, aplink kurį formuojasi gyvybė ir socialiniai ryšiai“, – sako S. Stasiūnienė.
Anot E. Kaminskio, kaimynystės prekybos centro koncepcija ypač aktuali miegamuosiuose rajonuose, kurie ilgą laiką buvo planuojami kaip monofunkciai, pirmiausia skirti nakvynei, nes aktyvioji kasdienybė – darbas, susitikimai, laisvalaikis – vykdavo kitur.
„Miegamuosiuose rajonuose dažnai stinga viešųjų erdvių, o didelės atviros zonos neretai tampa automobilių stovėjimo aikštelėmis. Ilgainiui tai lemia ne tik vizualinius, bet ir socialinius iššūkius – mažiau gyvybės, mažiau spontaniškų susitikimų, – pastebi E. Kaminskis. – Šiandien vis svarbesne tampa galimybė pagrindinius poreikius patenkinti arti namų. Tai reiškia ne tik patogumą, bet ir geresnę gyvenimo kokybę.“
Kasdienybė, pasiekiama pėsčiomis
Pasak S. Stasiūnienės, didesnę vertę vietai šiandien kuria ir tai, kaip ji pasiekiama. Rekonstruojant „Madą“ didelis dėmesys skiriamas darniam judumui – prekybos centrą bus patogu pasiekti ne tik automobiliu, bet ir pėsčiomis ar dviračiu. Iki „Mados“ bus galima ateiti per sutvarkytas, pėstiesiems draugiškas erdves, o automobilių stovėjimo sprendimai bus integruoti taip, kad pirmame plane dominuotų ne aikštelės, o viešosios erdvės ir želdynai. Taip pat planuojamos maisto erdvės su lauko terasomis ir didelė stogo terasa, kuri gali tapti nauju traukos tašku rajone.
„Tokios erdvės leidžia vietai gyventi, jos kuria natūralų judėjimą, bendrą rajono atmosferą. Siekiame sukurti daugiafunkcę erdvę, orientuotą į vietos gyventojus ir atliepiančią šiuolaikinio miestiečio poreikius. Tokią vietą, kuri būtų gyva ir reikalinga kasdien, kur žmonės ateitų ne tik apsipirkti, bet ir praleisti laiką“, – sako S. Stasiūnienė.