Istorinės bažnyčios atstatymą koordinuojanti Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos tarybos narė Lilija Petraitienė sako, kad tai labai svarbus etapas. „Prie leidimo dirbome pastaruosius ketverius metus, tai vis dėlto istorinis objektas, sudėtingas, buvo daug reikalavimų, įvykdėme juos, su visomis institucijomis suderinta. Pati laimingiausia vasara“, – naujienų portalui VE.lt ketvirtadienį sakė L. Petraitienė.
Gavus statybų leidimą darbai prasidės tada, kai jiems bus skirta lėšų.
„Finansavimas reikalingas“, – teigė L. Petraitienė. Anot jos, bokšto atstatymui finansavimą yra numačiusi Vyriausybė, dalį reikalingų pinigų turėtų skirti Klaipėdos savivaldybė, tikimasi ir rėmėjų pagalbos.
Susiję straipsniai
Praėjusių metų pabaigoje skelbta, kad bokšto atstatymas, preliminariais skaičiavimais, gali kainuoti 6–7 mln. eurų, o statybos baigtųsi 2029-aisiais.
Antras pagal aukštį
Remiantis 2025-ųjų lapkritį paviešintais projektiniais pasiūlymais, kurie parengti viešosios įstaigos „Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios bokšto atkūrimas“ užsakymu, bokštas bus apie 75 metrų aukščio.
„Masyvus po gaisro atstatytosios bažnyčios bokštas iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo aukščiausias Klaipėdoje visuomeninės paskirties statinys, neabejotina miesto silueto dominantė, matoma veik iš visų pusių. Bokšto aukštis iki viršūnės siekė 75 metrus“, – teigiama dokumente.
Tai būtų antras pagal aukštį bažnyčios bokštas Lietuvoje – aukščiausia šalyje yra Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, kuri į dangų stiebiasi 79 metrus.
L. Petraitienės teigimu, atstačius bokštą jis būtų ne liuteronų bažnyčios, o miesto nuosavybė. Vėliau sektų pačios bažnyčios atstatymas ir jos interjero įrengimas.
XVI amžiaus viduryje pastatyta Klaipėdos liuteronų Šv. Jono bažnyčia buvo apgadinta Antrojo pasaulinio karo metu ir galutinai nugriauta apie 1947-uosius, jos vietoje pokariu pastatyta parduotuvė bei tualetas, kurie, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, nugriauti.