Andenes miestelyje, Andoya saloje, statomas naujas banginiams skirtas pažinimo ir patirčių centras „The Whale“, kurį planuojama atidaryti 2027 metų birželio 4 dieną.
Vieta pasirinkta neatsitiktinai. Šiaurinėje Norvegijos pakrantėje, prie Šiaurės Atlanto, ištisus metus galima sutikti įvairių rūšių banginių – nuo kašalotų, užaugančių iki maždaug 15 metrų ilgio, iki kuprotųjų banginių, orkų, grindų ir jūrų kiaulių.
Stogas taps banginio uodega
Susiję straipsniai
Bene ryškiausias būsimo muziejaus elementas – banguojantis betoninis stogas, tarsi išnyrantis iš šiurkštaus pakrantės kraštovaizdžio.
Jo forma primena virš vandens iškilusią banginio uodegą prieš gyvūnui panyrant į gelmę.
Pastatą suprojektavo danų architektūros studija „Dorte Mandrup“, 2019 metais laimėjusi tarptautinį architektūros konkursą. Kopenhagoje įsikūrusi studija daugiausia projektuoja kultūros, švietimo ir visuomeninius pastatus, tačiau „The Whale“ tapo vienu ambicingiausių jos projektų, glaudžiai susietų su gamta.
Muziejaus stogas bus vientisas lenktas betoninis kiautas, besiremiantis vos į tris taškus. Tokia parabolinė konstrukcija leidžia išvengti kolonų pastato viduje ir sukurti didelę vientisą ekspozicinę erdvę.
Tačiau stogas nebus tik architektūrinė dekoracija.
Jis bus padengtas natūraliais, neapdorotais akmenimis, surinktais muziejaus apylinkėse, o lankytojai galės ant jo užlipti. Iš čia atsivers vaizdas į salyną, vandenyną, o palankiomis sąlygomis – ir Šiaurės pašvaistę.
Pastatas neturėjo konkuruoti su horizontu
Vyriausioji projekto architektė Dorte Mandrup-Poulsen ieškojo būdo, kaip sukurti ne dar vieną ryškų objektą pakrantėje, bet pastatą, kuris taptų jos dalimi.
Svarstant pastato formą jai kilo mintis, kad svarbiausia šioje vietoje yra ne žemės ir dangaus ryšys, o horizontas. Todėl pasirinkta žema, horizontali architektūra, atkartojanti už muziejaus besidriekiantį lenktą kraštovaizdį.
Į vandenyną nukreiptas lenktas stiklinis fasadas turėtų beveik panaikinti ribą tarp vidaus ir išorės. Lankytojams vaikštant po muziejų prieš akis nuolat liks jūra, uolos ir salynas.
Architektai šį pojūtį pratęsė ir viduje.
Grindys nebus visiškai lygios – jos šiek tiek kils ir leisis, atkartodamos natūralų reljefą lauke. Kai kur uolos net tiesiogine prasme pateks į pastato vidų.
Taip siekiama sukurti jausmą, kad lankytojas yra ne uždarytas muziejuje, o vis dar stovi pačioje pakrantėje – kuo arčiau vandens ir uolų.
Ne tik muziejus apie banginius
„The Whale“ kuriamas kaip pažinimo centras, kuriame lankytojai galės geriau suprasti banginių gyvenimą ir žmogaus santykį su šiais gyvūnais bei jų natūralia aplinka.
Ekspozicijose bus jungiami mokslas, menas, pasakojimai, garsas ir įvairios medijų formos.
Svarbi projekto dalis – ir aplink pastatą kuriamas kraštovaizdis.
Jį projektuoja „Marianne Levinsen Landskab“. Lauke numatytas potvynių ir atoslūgių baseinėlis, laužavietė, akmenų takai, o naujas pėsčiųjų kelias per molą sujungs muziejų su tolimesne pakrantės dalimi.
Taigi būsimas „The Whale“ turėtų tapti ne vien vieta, kurioje pasakojama apie banginius.
Pats pastatas projektuojamas kaip patirties dalis – nuo pirmo žvilgsnio į virš vandenyno kraštovaizdžio iškylančią „banginio uodegą“ iki galimybės užlipti ant stogo ir žvelgti į tą pačią jūrą, kurioje gyvena muziejaus herojai.
„The Whale“ lankytojams duris planuoja atverti 2027 metų birželio 4 dieną.
Parengta pagal „New Atlas“