Salos drėgnuoju metų laiku oro temperatūra gali siekti apie 30 laipsnių, tačiau keleivius terminale pasitinka ne įprastas kondicionierių vėsumas, o natūraliai cirkuliuojantis oras.
Naujasis terminalas pradėtas projektuoti 2016 metais, kai oro uosto vadovybė ieškojo būdų sumažinti anglies dvideginio emisijas. Vienas svarbiausių sprendimų buvo iš karto atsisakyti įprastos oro kondicionavimo sistemos didžiojoje pastato dalyje.
Už projektą atsakingi specialistai pripažino, kad toks sprendimas buvo rizikingas, tačiau atlikus skaičiavimus ir tyrimus paaiškėjo, kad natūrali ventiliacija gali veikti net tropiniame klimate.
Susiję straipsniai
Stogas veikia tarsi milžiniškas oro kanalas
Svarbiausia pastato dalis – neįprastos formos stogas.
Iš abiejų ilgo stačiakampio pastato pusių jis kyla aukštyn švelniomis bangomis, tačiau centre abi stogo dalys nesusijungia. Tarp jų palikta atvira zona, architektų vadinama savotišku kanjonu.
Šioje vietoje susidaro žemesnio slėgio zona, padedanti traukti orą per pastatą. Iš abiejų terminalo pusių įrengtos angos reguliuojamos priklausomai nuo oro sąlygų ir leidžia į vidų patekti vėjui.
Oro judėjimą papildomai palaiko milžiniški lubų ventiliatoriai – jų skersmuo siekia net 7,5 metro.
Drėgnomis vasaromis, kai lauke būna apie 30 laipsnių, tokia oro cirkuliacija žmogaus juntamą temperatūrą sumažina maždaug 4–5 laipsniais.
Architektai pabrėžia, kad jų tikslas nebuvo sumažinti faktinę oro temperatūrą pastate. Siekta, kad ji išliktų panaši kaip lauke, tačiau maždaug 1 metro per sekundę greičiu judantis oras leistų žmonėms jaustis gerokai vėsiau.
Idėja nėra visiškai nauja
Projektą kūrusi „AIA Life Designers“ komanda bendradarbiavo su vietos architektu Olivier Brabant, gerai pažįstančiu Reunjono tropinį jūrinį klimatą.
Natūralus vėdinimas saloje jau seniai naudojamas mažesniuose pastatuose – biuruose, bibliotekose ir kitose viešosiose erdvėse. Naujojo oro uosto terminalo atveju šiuos principus tiesiog nuspręsta pritaikyti gerokai didesniu mastu.
Projekto kūrėjai primena, kad panašiai pastatus saloje statė ir ankstesnės kartos: namai buvo orientuojami pagal vyraujančius vėjus, jų viduryje projektuojami koridoriai, o langai ir durys atidaromi arba uždaromi atsižvelgiant į tai, kiek oro norima įleisti.
Sutaupo apie 150 tūkst. eurų per metus
Terminalas duris atvėrė 2024 metais.
Jo statyba kainavo apie 75 mln. eurų. Maždaug 60 mln. eurų teko pačiam pastatui, dar 15 mln. eurų – naujai bagažo rūšiavimo sistemai.
Oro uosto atstovų teigimu, nuo terminalo atidarymo vien energijos sąskaitoms kasmet sutaupoma apie 150 tūkst. eurų.
Projektuotojų skaičiavimais, energijos sunaudojama maždaug 60 proc. mažiau nei panašiame visiškai kondicionuojamame pastate, o anglies dvideginio emisijos yra maždaug aštuonis kartus mažesnės.
Žiemą oro įleidžiama mažiau
Natūrali ventiliacija reguliuojama pagal sezoną. Reunjono žiemos yra sausesnės ir vėsesnės – dienomis pakrantėje temperatūra gali nukristi iki 25 laipsnių ar žemiau. Tada į pastatą įleidžiama mažiau oro.
Artėjant ciklonui terminalas gali būti visiškai uždaromas.
Dideli langai nuo grindų iki lubų tuo pat metu leidžia keleiviams matyti žalius salos kalnus ir į patalpas įleidžia daug natūralios šviesos.
Kondicionierius nėra vienintelis atsakymas
Projekto autoriai pabrėžia, kad vienas pagrindinių tikslų buvo pakeisti įprastą požiūrį į komfortą.
Jų teigimu, žmonės dažnai mano, kad vasarą komfortą galima užtikrinti tik mažinant vidaus temperatūrą. Tačiau judantis oras gali turėti ne mažesnį poveikį savijautai nei keli laipsniai, kuriuos sumažina kondicionierius.
Terminale dirbantys žmonės taip pat teigia, kad pastate jaučiasi komfortiškai – erdvės yra šviesios, oras nuolat juda, o stipraus kondicionierių šalčio nėra.
Vis dėlto projekto kūrėjai pripažįsta, kad toks sprendimas ne visur gali būti lengvai pritaikytas.
Dideliuose ir užterštuose Europos miestuose į vidų kartu su oru patektų ir daugiau teršalų, todėl natūrali ventiliacija nebūtinai būtų tokia veiksminga. Reunjono sala šiuo požiūriu turi didelį pranašumą – aplink oro uostą nėra didelės oro taršos.
Be to, svarbūs ir žmonių įpročiai. Salos gyventojai prie 30 laipsnių temperatūros yra pripratę, todėl jiems tokia aplinka atrodo komfortiškesnė nei žmonėms, kurie visą dieną pereina iš kondicionuojamo automobilio į kondicionuojamą biurą ar namus.
Parengta pagal „The Guardian“