Problema – arti mūsų
Ši tragedija dar kartą atkreipė dėmesį ir į situaciją Lietuvoje – priešgaisrinė sauga dažnai laikoma tik formalumu, todėl jos sąskaita net statant naujus pastatus stengiamasi taupyti. Jau nekalbant apie sistemų atnaujinimą senuose pastatuose. Saugumo sistemos kainuoja, tačiau jų nebuvimas arba spragos juose gali kainuoti kur kas daugiau – žmonių gyvybes. Dar vienas labai svarbus aspektas yra tai, kad neretai užmirštama, jog gaisras gali kilti dėl elementarių spragų arba žmogiškųjų klaidų, apie kurias net nepagalvojame.
Metų pradžioje mus pasiekė skaudi informacija apie Rusijos, Kamerovo miesto, prekybos centre kilusį gaisrą, dabar – liūdnos žinios iš Paryžiaus. Nors ir gerokai mažesnio masto, bet svarbų ženklą apie saugumą turėjome ir Lietuvoje, kai Vilniaus rotušėje dėl užsidegusių laidų kilo gaisras. Tuo metu pastate vyko renginys, iš jo evakuota 300 žmonių. Nors gaisras nebuvo didelis, tačiau tai rimtas signalas, kad turime spragų, todėl realiai reikėtų atkreipti dėmesį į visus pastatus, o ypač senos statybos, pavyzdžiui, darželius, mokyklas, prekybos centrus, kino sales, restoranus ir kitas vietas.
Lietuviai nesijaučia saugūs
Nors visose viešosiose vietose turi būti saugumo sistemos, tačiau jos turi atitikti to meto, kuomet pastatas buvo priduotas, reikalavimus. Vis dėlto čia kyla klausimas: ar senesnės statybos pastatuose užtikrinamas pakankamas žmonių saugumas ir nereikėtų tokių pačių reikalavimų kaip ir naujos statybos pastatams?
Be to, tikrai retas pastato savininkas tinkamai atlieka elektros įrenginių techninę priežiūrą, remonto, montavimo, derinimo ir bandymo darbus. Žinoma, griežtumu ar baudomis tikrai ne viskas išsprendžiama, todėl reikia daugiau šviesti, organizuoti dažnesnius evakuacijos mokymus, pasakoti žmonėms, kaip elgtis kilus nelaimei. Kiekvienas turėtų būti atsakingas už savo elektros sistemą – kovoti su priežastimi, o ne pasekme.
Susiję straipsniai
Kaip rodo praėjusiais metais atliktas tyrimas, beveik pusė – net 43 proc. – lietuvių nesijaučia saugūs. Jų nuomone, ypač nesaugu viešosiose vietose – prekybos centruose ir parduotuvėse, koncertų teatruose, viešajame transporte, stadionuose, baruose ir restoranuose. Daugiau nei trečdalis jų nežinotų, kaip elgtis kilus nelaimei. Tai atskleidžia, kad nors ir, atrodytų, informacijos netrūksta, ji pasiekia toli gražu ne visus žmones.
Kilus nelaimei, svarbi kiekviena sekundė, todėl viešosiose vietose privalu diegti naujus evakuacijos sprendimus, kurie būtų prisitaikantys, o ne statiški, kaip buvo iki šiol. Tokie sprendimai suteiks daugiau saugumo, padės žmonėms greičiau reaguoti iškilus kritinei situacijai.