„Vidurvasario šventės metu švedų namai tampa tarsi gamtos pratęsimu: naktį, kuri sutampa su lietuviškų Joninių naktimi, švedų namuose plačiai atveriamos durys ir langai, o erdvės puošiamos tuo, ką siūlo vasara – laukinėmis gėlėmis, žolynais, šakomis, vaisių girliandomis“, – pasakoja švedų kapitalo gyvenamojo būsto plėtros bendrovės „Bonava Lietuva“ architektė Alina Urbutytė.
Kadangi Vidurvasario šventė Švedijoje, kaip ir lietuviškos Joninės, yra gamtos šventė ir dažniausiai švenčiama lauke, pasak architektės A.Urbutytės, švedams labai svarbu, kad dekoro elementai puoštų ne tik namų vidų, bet ir atviras erdves.
„Gėlių puokštės, vainikai ir žiedai atsiduria tiek ant stalų viduje, tiek ant langų palangių, durų iš lauko pusės, terasų ir balkonų. Tai padeda sukurti vientisą atmosferą, kur gamta tarsi įsilieja į pačius namus ir tampa šventės dalimi“, – sako A.Urbutytė.
Kalba apie dekorą viduje, neatsiejama to dalis švedų namuose – tai natūralūs, rankų darbo interjero elementai: lininės staltiesės, siuvinėti takeliai, šviesių tonų pagalvėlės su gėlių ornamentais. „Švedai „Midsommar“ metu renkasi natūralius audinius ir šviesias spalvas, kurios atspindi vasaros šviesą bei kuria jaukią, harmoningą atmosferą. Vazos su pievų žiedais, lininės servetėlės, keramikiniai indai su subtiliais augalų motyvais, mediniai ir moliniai indai – visa tai kuria natūralų, kaimišką stilių. Langų ir palangių puošyba taip pat labai svarbi – minimalistinės girliandos iš džiovintų augalų ar tiesiog vazonėliai su laukinėmis gėlėmis tampa šviesos ir gyvybės šaltiniu švedų interjere“, – pasakoja architektė ir priduria, kad tokie dekoro elementai yra dažni ir lietuvių namuose.
Sekantys labai svarbūs šventės elementai švedams, kaip ir lietuviams per Jonines, yra ugnis ir šviesa.
„Lietuvoje Joninių metu tradiciškai kūrenami laužai, kurie simbolizuoja saulę, šviesą ir apsivalymą. Nors Švedijoje laužai per Midsommar nėra tokie svarbūs kaip kitų švenčių metu, pavyzdžiui, Velykų ar Valpurgijos naktį, šios šventės esmė taip pat glaudžiai susijusi su šviesa, todėl namuose švedai naudoja žvakes, girliandas ir dekoratyvinius žibintus, kad sukurtų kuo jaukesnę atmosferą per ilgiausią metų vakarą“, – pasakoja architektė.
Kita įdomi detalė, pasakoja A.Urbutytė, yra atviras kiemas ar terasa, kur švenčiama kartu su šeima, draugais ir kaimynais. Švedijoje Midsommar – tai proga pabūti bendruomenėje, todėl net ir miestų gyventojai stengiasi susikurti kuo jaukesnes lauko erdves – puošia balkonus, terasas, kiemus. „Tokios tradicijos po truputį įsigali ir Lietuvoje. Kurdami namus žmonėms Lietuvoje, „Bonava Lietuva“ komandoje visuomet galvojame, kaip sukurti bendras erdves, kurios skatintų žmones susiburti, švęsti ir dalintis“, – sako A.Urbutytė.
Kalbant apie žmones, tiek lietuviai per Jonines, tiek švedai per Vidurvasario šventę pina ir dėvi gėlių vainikus. Tiesa, kaip pastebi architektė, Lietuvoje vainikus dažniau dėvi moterys ir vaikai, o Švedijoje tai įprasta ir vyrams.
A.Urbutytės teigimu, abi šventės – tiek Joninės, tiek Midsommar – yra tarsi tautų bendrystės simbolis. Nors švenčiamos kiek skirtingai, jos abi simbolizuoja žmogaus ryšį su gamta, vasara ir bendruomene.
„Tai puikus pavyzdys, kaip kultūros gali jungtis ir įkvėpti naują požiūrį į mūsų gyvenamąją aplinką, todėl nenuostabu, kad ir namų dekoro elementai tampa įkvepiančiu pavyzdžių, kuri vis dažniau perima lietuviai“, – sako architektė.