Esant tokioje išskirtinėje, įspūdingoje vietoje, natūraliai kyla noras ją patirti kuo pilniau – būti miško apsuptyje, jausti upės artumą, matyti reljefo šlaitus ir suvokti pagrindinius vietos elementus ne kaip foną, o kaip kasdienio gyvenimo dalį. Tačiau kartu architektams buvo svarbu aiškiai apibrėžti asmeninės erdvės ribas – tam tikrus „kraštus“, kurie leistų atsitraukti, susikurti saugumo ir ramybės jausmą, neprarandant ryšio su kraštovaizdžiu.
Būtent dėl to sklendžiantis, lenktas stogas, subtiliai atsiremiantis į stabilias horizontalias plokštumas ir tvirtus tūrius, tapo ne tik architektūriniu akcentu, bet ir priemone formuoti intymesnes, labiau apsaugotas erdves kasdieniam gyvenimui.
Interjere ši pusiausvyros idėja nuosekliai tęsiama per medžiagiškumą.
Susiję straipsniai
Dviejų atspalvių medžio švelnumas sąmoningai kontrastuoja su skaidriomis stiklo plokštumomis ir plytų grubumu, kurdamas dialogą tarp minkštų ir kietų paviršių. Visa likusi natūralių medžiagų paletė – akmuo, oda, vilna, plienas, varis – susilieja į šiltų, žemiškų, pastelinių atspalvių visumą.
Kaip gamtoje greta akmens auga samanos, taip ir interjere natūraliai dera skirtingos tekstūros: medis šalia stiklo, kailis greta plieno. Tokios paralelės suteikia erdvei gyvybės ir natūralumo pojūtį, o bendra spalvinė gama išlieka santūri, niuansuota ir leidžianti atsiskleisti pačioms medžiagoms, o ne konkuruoti tarpusavyje.
Interjero autoriai – Archispektras (Ignas Kalinauskas, Radvilė Valatkaitė, Mantas Jankauskas, Aidas Kalinauskas).
Šis interjeras dalyvavo interjero architektūros konkurse Mano erdvė 2025.