Nekilnojamojo turto agentūros „Capital“ brokeris Aurelijus Jakavickas skaičiuoja, kad per metus į Vilnių atsikrausto apie 4000 naujų gyventojų, beveik pusė jų – užsieniečiai. Tokius skaičius patvirtina ir Lietuvos statistikos departamentas, ir teritorinė darbo birža, užsieniečiams išduodanti leidimus dirbti. Toks spartus sostinės gyventojų augimas stebimas tik kelis pastaruosius metus. Palyginimui, 2006-2010 m. vilniečių skaičius padidėjo vos tūkstančiu.
Į Vilnių dažniausiai darbo reikalais gyventi persikėlę užsieniečiai čia vis dažniau įsigyja, o ne nuomojasi butus. Kaip teigia „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras, butai Vilniuje dabar vertinami kaip pelninga investicija, mat įsigytą butą vėliau tikimasi parduoti brangiau arba užsidirbti jį nuomojant.
A.Jakavickas pastebi ir vis didėjantį investuotojų susidomėjimą butais, kurie perkami tik nuomai. „Vadinamasis Buy to Let arba investavimas į nuomojamus butus Lietuvoje auga itin sparčiai. Tai lemia patraukli naujų Vilniaus butų kaina ir uždarbio perspektyvos“, – teigia A. Jakavickas.
Kaip gegužės pradžioje rašė įtakingas finansų leidinys „The Financial Times“, Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka domina užsienio investuotojus dėl itin didelio pelningumo, o centrinių bankų taikoma protinga paskolų politika saugos nuo bet kokio naujo nekilnojamojo turto rinkos burbulo.
Kainos – trigubai mažesnės
Vilniaus centre ar aplink jį šiuo metu statomuose daugiabučiuose butų kaina prasideda nuo 1,6 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, ir tai – mažiausia kaina už centre esantį naują butą tarp visų Europos sostinių.
Mažiausia, lyginant su kitomis Europos sostinėmis, Vilniuje yra ir miegamuosiuose rajonuose statomų ekonominės klasės, ir net centre kylančių pačių prabangiausių apartamentų kaina.
Visai netoli centro esančiame „Žalgirio namų“ komplekse kvadratinis metras kainuoja 1,65 tūkst. eurų – už tokią kainą naujo buto prie pat centro nerasite net Rygoje ar Taline, kur panašioje vietoje esančių butų kainuos prasideda nuo 1,8 – 2 tūkst./kv. m.
Varšuvoje naujos statybos butą netoli centro galima įsigyti nuo 2,5 tūkst. eur/kv.m – tokią kainą nurodo šiuo metu daugiabučių pastatų kompleksą „Wolska Kwadrat“ statanti bendrovė IDS-BUD. Dar brangesni – butai Varšuvos Mokotówo rajone, kurį galėtume palyginti su Vilniaus Žvėrynu: čia įsikūrusios ambasados, o didžiąją rajono teritorijos dalį užima parkai ir žalios erdvės. YIT statomame daugiabutyje butų kainos čia prasideda nuo 4 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Kitose Vakarų Europos sostinėse naujų butų kainos dar įspūdingesnės. „Už „mūsiškę“ 1,6 tūkst. eur/kv. m. kainą už butą A+ klasės name, Vakarų Europos sostinėse būtų galima įsigyti nebent butą senos statybos daugiabutyje kur nors priemiestyje“, – kainas Vilniaus naudai lygina „NT investicijų sprendimai“ vadovas ir projekto „Žalgirio namai“ vystytojas Andrius Beniušis.
5 km nuo centro įsikūrusiame „Karolinos parke“ nauji butai dar pigesni – jų kaina prasideda nuo 1,3 – 1,4 tūkst. Eurų už kv.m. Ekspertų teigimu, tokios kainos už kvadratinį metrą naujos statybos name nėra absoliučiai jokioje kitoje Europos sostinėje, nepriklausomai nuo namo lokacijos ir įrengimo.
Graibsto prabangius butus
Prabangių butų segmente kainų skirtumai dar ryškesni. Prabangūs apartamentai kitų Europos sostinių centre kainuoja dvigubai, o kai kuriais atvejais – trigubai ar net keturis-penkis kartus brangiau, negu Vilniuje. Šiuo metu prabangūs apartamentai naujos statybos namuose Vilniaus centre Mindaugo gatvėje kainuoja tiek, kiek dvidešimties metų senumo neremontuotas butas Helsinkio priemiestyje.
Taline už centre esančius apartamentus tektų sumokėti mažiausiai 2 – 2,5 tūkst. eurų, Rygoje – daugiau nei 3 tūkst. eurų, Helsinkyje tokių apartamentų kvadratinio metro kaina prasideda nuo 4,2 tūkst. eurų, o Varšuvoje jie dar brangesni. Beje, Lenkijoje kompanijos KPMG atlikta gyventojų apklausa parodė, kad lenkai prabangiu butą laiko tada, kai jo kvadratinio metro kaina siekia ne mažiau 8 tūkst. eur.
Apie prabangių apartamentų kainas Berlyne ar Londone net neverta kalbėti, užtenka pažvelgti į lietuvių pamėgtą Mančesterį, kur naujų prabangių apartamentų kainos prasideda nuo 6 tūkst. eurų, ar Barseloną, kur vidutinė šalia centro esančių prabangių apartamentų kaina siekia 7-8 tūkst. eurų už kvadratinį metrą.
Geriausias laikas pirkti?
„Prabangūs butai užsienio investuotojams atrodo patys patraukliausi. Jie mano, jog tokių butų vertė turi dar daugiau potencialo augti, atsižvelgiant į tai, kad Vilniuje tokią pačią prabangą galima nusipirkti už keliskart mažesnę kainą, nei kitose Europos sostinėse. Jų noras investuoti Lietuvoje dabar yra pasiekęs piką, nes manoma, jog butų kainos netolimoje ateityje turėtų augti“, – prognozuoja A. Jakavickas.
Tokias prognozes patvirtina nekilnojamojo turto kainų portalo „Global property guide“ ekspertai. Jie žada, kad ir tai dar ne pabaiga. Portalo duomenimis, prabangių apartamentų kainos visose Europos sostinėse kasmet ūgteli bent 2-3 proc., o 2015-aisiais šis augimas siekė apie 5 proc.
Pavyzdžiui, Dubline, kur gyvena keliasdešimt tūkstančių lietuvių, nekilnojamojo turto kaina augo 5,4 proc., o prabangių apartamentų – 7 proc.
„Ober-Haus“vadovas R. Pleteras aiškina, kad butų kainos Europos sostinėse skiriasi dėl įvairių priežasčių: įtakos nekilnojamojo turto kainoms turi ir nedarbo lygis mieste, ekonominė miesto situacija, perkamoji galia, gyventojų skaičius, naujos statybos būsto pasiūla, socialinė infrastruktūra, taip pat statybos leidimų bei priežiūros institucijų lankstumas derinant naujus projektus.
Pavyzdžiui, Rygoje butai brangesni, nei Vilniuje, jau vien todėl, kad, Baltijos šalių sostinių kontekste, Rygoje ne tik sudėtingiau gauti statybos leidimą, tačiau ir miesto insfrastruktūros mokesčiai yra didžiausi lyginant su Vilniumi ar Talinu. Taip pat Ryga labiausiai nukentėjo nuo pastarojo ekonominio sunkmečio, todėl čia skolinimasis yra brangesnis nei Taline ir Vilniuje, o tai lemia lėtą rinkos tempą ir naujos pasiūlos nebuvimą.
