Tuo tarpu Klaipėdoje per paskutinius tris mėnesius realizuota 90 butų arba 32 proc. daugiau nei paskutinių dviejų metų vidurkis, kai buvo parduodama po 68 butus per ketvirtį. Didesnį pirkėjų aktyvumą Kaune riboja drastiškai mažėjanti naujų butų pasiūla, o Klaipėdoje – nelikvidus ir pirkėjų poreikiams nepritaikytas naujos statybos butų likutis.
„Kaune naujo būsto rinka išsiskiria aktyvumu jau antrą ketvirtį iš eilės, kai parduodama virš 100 naujų butų. Tai yra gerokai daugiau nei paskutinių dviejų metų vidurkis, kai pardavimai siekė 85 butų per ketvirtį“, – teigė „Eika“ plėtros projektų vadovas Tomas Žiaugra.
„Kita vertus, naujų butų pasiūla Kaune drastiškai mažėja jau šeštą ketvirtį iš eilės. Pirkėjai, norintys įsigyti naują būstą Kaune, šiuo metu turi rekordiškai mažas pasirinkimo galimybes – jie gali rinktis vos iš 410 butų. Tai yra mažiausias parduodamų naujos statybos butų skaičius nuo 2013 metų trečiojo ketvirčio“, – komentavo T. Žiaugra.
Sparčiai mažėjanti butų pasiūla Kaune turėtų padrąsinti NT plėtotojus imtis naujų, vis didesnių projektų arba didinti apimtis jau pradėtuose – tam yra susidariusios itin palankios sąlygos rinkoje.
„Prognozuojame, kad antroje 2016 metų pusėje Kaune NT plėtotojai bus gerokai aktyvesni nei metų pradžioje, ypač tie, kurie labai atsargiai, vos su keliasdešimt butų startavo naujuose projektuose“, – teigė T. Žiaugra.
Klaipėdoje taip pat pastebimas pirkėjų suaktyvėjimas. Pasak NT specialisto, paklausa trečią ketvirtį iš eilės stiebiasi į viršų – per paskutinius 3 mėnesius realizuota 90 butų, t. y. vidutiniškai 22 butais daugiau nei paskutinių 2 metų ketvirčių vidurkis.
Tuo tarpu pasiūla uostamiestyje šiuo metu siekia 640 laisvų butų, o butų skaičius rinkoje nekinta daugiau nei du metus.
„Didelė parduodamų butų dalis pasiūloje yra likusi dar nuo 2008 metų, pritaikyta to laikotarpio pirkėjų poreikiams, todėl šiandieninės rinkos sąlygomis minėti butai nėra likvidūs. Tęstiniuose projektuose pasiūla yra papildoma nuolat, tačiau didesnio pirkėjų susidomėjimo sulaukia tik pavieniai projektai, siūlantys jų lūkesčius atitinkantį būstą“, – kalbėjo T.Žiaugra.
„Klaipėdoje naujo būsto rinką galėtų išjudinti nauji rinkos dalyviai, galintys pirkėjams pasiūlyti nedidelių, kompaktiškų būstų populiariuose uostamiesčio rajonuose. Tačiau rinkoje esantis laisvų butų, kurie anksčiau ar vėliau privalės surasti savąją rinkos kainą, kiekis nesuteikia pagrindo NT plėtotojams rizikuoti ar tikėtis didesnės naujų butų kainos uostamiestyje“, – teigė specialistas.
Antrinėje būsto rinkoje tiek Kaune, tiek Klaipėdoje fiksuojamas bendro parduotų butų skaičiaus augimas. Preliminariais Registrų centro duomenimis, antrąjį 2016 metų ketvirtį Kaune parduota apie 1100 butų, t. y. 11 proc. daugiau butų negu pirmąjį ketvirtį ir 17 proc. daugiau negu per tą laikotarpį praeitais metais. Uostamiestyje antrąjį šių metų ketvirtį sudaryta apie 800 būsto pardavimo sandorių, t. y. 17 proc. daugiau negu pirmąjį šių metų ketvirtį ir 11 proc. daugiau nei 2015 metų antrąjį ketvirtį.
Vidutinė kvadratinio metro kaina naujo būsto rinkoje per antrąjį šių metų ketvirtį krito ir Kaune, ir Klaipėdoje. Kaune kaina sumažėjo 4 proc. ir šiuo metu siekia 1050 eurų, Klaipėdoje naujų butų kaina šiuo metu siekia apie 1250 eurų už kvadratinį metrą, t. y. 3 proc. mažiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį.
Tiek Kaune, tiek Klaipėdoje kainos kitimas buvo panašus, tačiau jį lėmė skirtingi veiksniai: Kaune buvo išpirkti brangiausi butai, todėl bendra likusiųjų butų kvadratinio metro kaina sumažėjo, tuo tarpu Klaipėdoje rinkai buvo pasiūlyta naujų butų už žemesnę nei rinkos vidurkis kainą.
