Buvo pavykę rasti vieną neblogą variantą – dalinai įrengtą karkasinį namą. Bet nuo pirkinio atbaidė susirastas jį statęs meistras, kuris paatviravo, jog šiltinimui buvo naudotos pačios prasčiausios medžiagos.
Beveik metus trukusi avantiūra svajonių namą pasistatyti patiems baigėsi sėkmingai – mėgaujamės gyvenimu kaime, galimybe stebėti saulėtekius ir saulėlydžius, prabanga vakaroti didžiulėje terasoje, savame kieme turėti vietos ir savo, ir svečių automobiliams.
Išsikrausčius į užmiestį, visiems šeimos nariams teko pratintis prie kitokio gyvenimo būdo. Bet pokyčiai nenuvylė nė vieno – permainos tebežavi visus.
Teko parduoti butą
Penkių asmenų šeimai skirto namo su trimis miegamaisiais ir erdvia svetaine statybos Šiaulių užmiestyje kainavo 115 tūkstančių eurų. Už tokią sumą pavyko ne tik pastatyti ir įrengti 163 kv. metrų karkasinį namą, bet ir įsigyti 11 arų sklypą.
Tad naujo šiuolaikiškai įrengto būsto kvadratinio metro kaina – 718,5 euro. Tiesa, į šią sumą dar įskaičiuoti nauji virtuvės baldai su visa buities technika, įrengtas spintų kambarys, trinkelių dangai, aplinkai tvarkyti išleisti pinigai.
Jau statydami namą, Šiauliuose pardavėme keturių kambarių butą. Už suremontuotą 80 kv. metrų būstą pirkėjai sumokėjo 49,5 tūkstančio eurų (618,5 euro už kv. m), kurių dalis panaudota statyboms, o dalis atiduota namo projekto finansuojančiam bankui.
Dalį darbų darėme patys
Karkasinio namo statyba buvo greita – ant išlietų pamatų namas iškilo per porą mėnesių. Dar pusantro mėnesio trys statybininkai užtruko, kol apšiltino namą akmens vata, įrengė dalinę apdailą.
Tiesa, namą statė ne vietiniai, o didžiulę patirtį Švedijoje sukaupę du meistrai ir vienas jų pagalbininkas. Statybos dėl nenumatytų kliūčių vėlavo, todėl prasidėjo tik spalį. Bet meistrų trijulė darbo kokybe ir sparta stebino ne tik mus, bet ir tame pačiame kaime jau įsikūrusias šeimas.
Rasti tokiu tempu ir taip kokybiškai dirbančių dažytojų nepasisekė – namo vidų trijulė glaistė ir dažė net pusmetį, kol galiausiai nutarė darbo neužbaigti ir išvažiuoti.
Šeimai pavyko sutaupyti nemenką sumą, nes dalies darbų nutarė imtis savo jėgomis. Tad nieko nekainavo grindų klojimas, grindjuosčių montavimas, terasos statyba, aplinkos sutvarkymas ir apželdinimas.
Sutaupyti padėjo tiksli sąmata
Statant namą nemenkas iššūkis susirasti statybines medžiagas. Tai buvo visiškai nauja patirtis, bet su šiuo iššūkiu susitvarkyti pavyko.
Teko daug pavakaroti prie kompiuterio, pasigilinti į savybes, skaityti rekomendacijas.
Nebuvo ieškoma pigiausių medžiagų, tikslas buvo rasti geriausią kokybės ir kainos santykį. Buvome apsisprendę netaupyti renkantis langus, šiltinamąją medžiagą. Plačiau praverti piniginę teko ir dėl noro turėti išsvajotas ąžuolinių parketlenčių grindis.
Prieš pradedant darbus, statybininkų rekomenduotas sąmatininkas paskaičiavo, kiek ir ko konkrečiai reikės. Todėl mediena, kitos medžiagos buvo perkamos ne paletėmis, pakuotėmis, o vienetais. Tai padėjo sutaupyti nemenką sumą – statybinių medžiagų praktiškai neliko.
Prie to prisidėjo ir statybininkų gebėjimas apskaičiuoti ir planuoti, kur panaudos likusį lentos ar sijos galą.
Sekėsi medžioti nuolaidas
Dar didesnę sumą pavyko sutaupyti medžiojant nuolaidas. Taip pavyko supirkti gerą vardą užsitarnavusių gamintojų („Willeroy&Bosch“, „Grohe“ ir pan.) produkcijos.
Reikia pripažinti, kad nuolaidas medžioti sekėsi – viskas buvo supirkta už 30-70 proc. mažesnę nei pradinė kainą. Į kai kurias parduotuves buvo važiuojama išstudijavus jų nuolaidų sistemą – tik tomis dienomis, kai taikoma akcija dažams ir pan.
Kai kur lydėjo ir sėkmė: pavyzdžiui, betoninėms čerpėms „Benders“ buvo taikoma nuolaida tik tamsiai pilkos spalvos gaminiams. Bet būtent tos spalvos ir mums reikėjo.
Laukujas duris nusipirkome Švedijoje. Vietiniai gamintojai, prašę už savo gaminamas duris 800-900 eurų, vėliau stebėjosi, kokios kokybės sertifikuotas duris pavyko nupirkti už šiek didesnę kaip 300 eurų kainą.
Padėjo ne vienas specialistas
Reikia pripažinti, kad galutinis projekto variantas gerokai skiriasi nuo pirminio. Nemažai pakeitimų buvo padaryta konsultuojantis su specialistais.
Profesionalų pagalbos prireikė tiek pasirenkant spalvas, tiek planuojant apšvietimą, rozečių išdėstymą, visumoje derančius smulkius akcentus. Tariantis su dizaineriais, buvo pakeisti ir architekto numatyti langų dydžiai.
Profesionali dizainerė padėjo pasirinkti ir vonios kambario įrengimo stilių. Prekybos centre dirbančios specialistės paslaugos netgi buvo įskaičiuotos į plytelių kainą. Tad pirkdami išsirinktas plyteles gavome ir prabangą pasirinkti iš kelių vonios kambario dizaino variantų.
Tikslas – gyventi be rūpesčių
Vadinamoji namo dėžutė su daline apdaila šeimai kainavo 66 tūkstančius eurų. Likusi suma išleista vidaus įrangai, apdailai užbaigti.
Tiesa, ne viskas buvo užbaigta iki įkurtuvių – kelis mėnesius teko gyventi be vidaus durų, užuolaidų. Kol kas dar nėra tvora aptvertas sklypas, dar trūksta dalies baldų, šviestuvų.
Pagrindinis šeimos tikslas buvo ne tik išsikelti į užmiestį, bet ir turėti rūpesčių nekeliantį būstą. Todėl buvo pasirinkta ne pigiausia šildymo alternatyva – šilumos siurblys oras – vanduo. Grindinio šildymo sistema ir santechnikos vamzdynai kainavo per 10 tūkstančių eurų.
Buvo tikimasi, kad dalį išlaidų gamtą tausojančiai šildymo sistemai padengs gauta kompensacija, bet pasikeitė valstybės politika. Nuspręsta kompensaciją duoti tik taršios šildymo sistemos atsisakiusiems namų ūkiams.
Tiesa, name įrengtas ir papildomas šilumos šaltinis – restauruota senovinė ketaus krosnelė. Jai teko mūryti atskirą kaminą, bet krosnelė nebuvo tuščia užgaida – šaltuoju metų laikotarpiu ji kūrenama 2-3 kartus per savaitę.
Išlaikymas – pigesnis nei buto
Vieno aukšto namas buvo statytas pagal B energetinio naudingumo klasės reikalavimus, bet sienų apšiltinimas pastorintas iki 30, o lubų – iki 40 cm. Papildomi skaičiavimai parodė, kad taip apšiltinto ir rekuperacine sistema vėdinamo namo energetinis naudingumas viršija A klasės būstui keliamus reikalavimus.
Kiek kainuoja išlaikyti tokį būstą? Praėjusių metų išlaidos už elektros energiją buvo 920,3 euro – vidutiniškai po 76,7 euro per mėnesį. Į šiuos kaštus įskaičiuota ne tik būstui ir vandens šildymui, bet ir valymo įrenginiui, dviem šaldytuvams, dviem televizoriams, buities technikai, apšvietimui suvartojama elektros energija.
Didžiausia sąskaita buvo praėjusių metų sausį, kai spaudė nemenkas šaltis. Už šį mėnesį suvartotą elektrą buvo gauta 141,86 euro sąskaita. Bet ir šį mėnesį gyventi naujame name buvo pigiau nei turėtame bute.
Pastatyti šį namą neužtruko nė metų. Įkurtuvės būtų buvusios gerokai spartesnės – po 8-9 mėnesių, jei šeima būtų pasirinkusi kitus vidaus apdailą įrengiančius meistrus.
Namų Lietuvoje statoma 70 proc. daugiau nei 2018 m.
Lietuvoje po po 2008–2009 metų krizės įvyko būsto rinkos lūžis – didesnę dalį naujos statybos būsto pasiūlos dabar sudaro ne butai, o namai. Taip teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pažvelgus į namų statybos rodiklius akivaizdu, kad būsto rinkos renesansas vyksta ne tik Vilniuje, bet praktiškai visoje Lietuvoje, ypač Klaipėdoje, Kaune ir Žemaitijoje.
Lietuvoje šiuo metu yra pastatoma 32 proc. mažiau butų nei 2008-aisiais, o namų – 70 proc. daugiau.
„Pasirinkimas dabar toks: gyventi senos statybos sovietiniame daugiabutyje su visais iš to išplaukiančiais privalumais ar trūkumais ar statytis namą. Bet jei būtų daugiau naujos statybos būsto pasiūlos su normaliomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, liftais, sutvarkyta infrastruktūra – būtų įsigijančių tokį būstą“, – svarsto Ž. Mauricas.
