Štai Varėnoje spustelėję šalčiai ir iškilnotas gruntas atidengė bene 3 nelegalius pasijungimus prie vandentiekio trasų. „Nelegalai“ skubiai kvietė avarinę tarnybą ir pažadėjo ateityje visus tinklus įteisinti.
Biržuose trūko 15 cm diametro ketaus vamzdis, kuriuo vanduo buvo tiekiamas į 6 daugiabučius ir 10 cm vamzdis, vedęs į valgyklą. „Trūkimai neatsitiktiniai – ketaus vamzdynai buvo įrengti sovietiniais laikais“, – minėjo laikinasis „Biržų vandenų“ vadovas Martynas Staškevičius.
Jam pritarė ir „Giraitės vandenų“ Karmėlavos padalinio vadovas Dargiras Makrauskas. „Ramučiuose, Neveronyse, Karmėlavoje masiškai sproginėja trapūs ketaus vamzdžiai. Jie neturi tamprumo, mechaninės savybės jų kitokios palyginti su plieniniais ar plastikiniais vamzdžiais“, – minėjo D. Makarauskas, kurio teigimu, dalis tų vamzdynų buvo pakloti atsainiai, jiems nėra atsarginių dalių ir kai kurie jų būna „atitarnavę“ 50 metų.
Kiek kitas bėdas įžvelgia „Molėtų vandenų“ plėtros ir pardavimų inžinierius Juozas Kerpė. „Dažnai įvadai į namus būna neapšiltinti, vamzdynai pakloti pusmetrio gylyje, nors minimalus reikalavimas – 1,5 metro. Kita vertus, ūkiniuose pastatuose vamzdynus randame ir be jokio apšiltinimo“, – minėjo J. Kerpė. Jo teigimu, vamzdynai greitai peršąla po įledėjusiomis kelio dangomis.
„Šilutės vandenys“ kasdien sulaukia keletos pranešimų apie užšalusį vamzdyną, dažniausiai užsąla vidaus tinklai, išoriniai pakloti ganėtinai giliai šalčius atlaiko.
Įdomu tai, kad šaltis gerokai daugiau bėdų pridarė rytinei šalies daliai, kur temperatūra 4–5 laipsniais žemesnė palyginti kad ir su Kretinga ar Klaipėdos rajonu.
Sinoptikams prognozuojant didesnį ar ilgiau trunkantį šaltą periodą vandentvarkos įmonės rekomenduoja, kaip apsaugoti vamzdynus nuo užšalimo.
„Norint, kad vandentiekio vamzdžiai neužšaltų ir netrūktų, rekomenduojama juos tinkamai apšiltinti. Rūsio, laiptinių, techninių patalpų langai bei durys turėtų būti užsandarinti. Patalpose, kuriose yra vandens vamzdynai ir skaitikliai reikėtų palaikyti teigiamą temperatūrą, ne mažesnę nei +5 laipsniai Celsijaus. Svarbu ilgesniam laikui išvykstant arba nuolat negyvenamuose pastatuose nepalikti visiškai atšąlančių patalpų“, – pabrėžė „Šilutės vandenų“ direktorius Alfredas Markvaldas.
Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas (LVTA) Eimantas Kirkliauskas pataria žiemos sezonui užsukti arba laikinai atjungti vandentiekio įvadus į nenaudojamus ir negyvenamus pastatus, taip pat ištuštinti ir užsukti žiemos metu nenaudojamus vamzdynus į ūkinius pastatus ar laistymo sistemas.
Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Jono Satkūno teigimu, peršalęs sniegas nepapildys požeminių vandens atsargų. „Esant įšalui ir sniegui savaime besirombuojant jis nenutekės į paviršinius vandenis ir neįsigers į žemę, – sako J. Satkūnas. – Geriausiai požemius maitina ilgai trunkantis lietus, kai visa drėgmė tiesiog geriasi į žemę, o ne plūsta paviršiniais srautais. Tokį lietų vadiname "hidrogeologiniu lietumi".
Šalyje yra apie – 18,5 tūkst. km. vandentiekio ir apie 13,8 tūkst. km nuotekų tinklų. Ketaus vamzdynų yra likę apie 1,5–2 tūkst. kilometrų. Centralizuota vandenį gauna apie 90 proc. šalies gyventojų.