Pernai rudenį Seimui šią iniciatyvą pateikęs parlamento Kaimo reikalų komiteto narys, liberalas Viktoras Pranckietis teigė, kad pareiga visais atvejais ženklinti sklypo ribas riboženkliais yra nereikalinga, nes moderniame palydovinio GPS amžiuje fiziniai sklypų žymėjimai prarado prasmę. Jo nuomone, tai yra perteklinė administracinė našta. Be to, didelių plotų žemės sklypų ribų ženklinimas vietovėje yra sunkiai įgyvendinamas dėl didelio riboženklių kiekio, didelių kaštų ir laiko sąnaudų.
Siūlomos įstatymo pataisos leistų sklypo savininkui pasirinkti, ar jis nori turėti riboženklius, ar jų atsisako.
Jei Seimas pritartų, žemės sklypo savininkas galėtų atsisakyti sklypo ribas vietovėje paženklinti riboženkliais. Šis atsisakymas būtų nurodytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis.
Kadangi nebūtų pareigos visais atvejais sklypų ribas vietovėje pažymėti riboženkliais, siūloma nepalikti ir Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) šiuo metu nustatytos atsakomybės už „nesiėmimą priemonių, skirtų sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atkurti“.
Beje, Vyriausybė pritaria Seime pradėtai svarstyti žemės sklypų savininkams svarbiai iniciatyvai. Tačiau ministrų kabinetas siūlo svarstyti ne Seimo narių parengtas įstatymo pataisas, o Aplinkos ministerijos paruoštus analogiškus dokumentų projektus. Juose irgi siūloma suteikti galimybę pačiam žemės savininkui nuspręsti, ar teritorijos ribos vietovėje turi būti paženklintos riboženkliais.
Jei Seimas pritartų Vyriausybės siūlymui, įstatyme atsirastų nuostata, kad „žemės sklypo savininkas gali atsisakyti žemės sklypo ribas vietovėje paženklinti riboženkliais, šį atsisakymą nurodydamas aplinkos ministro nustatytos formos žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte“.
Tokias atvejais, kaip siūlo Vyriausybė, žemės sklypo savininkui ir kitiems su šiuo sklypu besiribojančių žemės sklypų savininkams matininkas vietovėje tik parodys nustatytas žemės sklypo ribas, bet jų nepaženklins riboženkliais. Nustačius ir parodžius ar paženklinus ribas, būtų surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis.
Kadangi aplinkos ministras turės priimti šiai iniciatyvai įgyvendinti reikalingus teisės aktus, siūloma, kad naujos įstatymų nuostatos įsigaliotų šių metų liepos 1 d. Iki to ministras savo įsakymu turės patvirtinti riboženklių standartus ir ženklinimo tvarką, taip pat patikslinti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisykles.
Kaip ELTA jau skelbė, pernai spalio mėnesį Seimas pradėjo svarstyti parlamentarų Simono Gentvilo, Viktoro Pranckiečio ir Kazio Starkevičiaus inicijuotas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir ANK pataisas, kuriomis siekiama suteikti galimybę atsisakyti žemės ribų žymėjimo riboženkliais bei panaikinti administracinę atsakomybę už jų sunaikinimą.
Šiuo metu galiojantis įstatymas nesuteikia galimybės gyventojui pasirinkti ar turėti riboženklį, ar ne.
Pernai liepos mėnesį įsigaliojo ANK pataisos, numatančios baudas už netvarkingus riboženklius. Jei riboženkliai sugadinti ar sunaikinti, o savininkas jų neatkuria, jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 140 eurų. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 140 iki 280 eurų.