Trečiadienį posėdžiavę komiteto nariai bendru sutarimu pritarė tokioms pernai rudenį parlamentui pateiktoms įstatymų pataisoms.
Projekto autoriai, Simonas Gentvilas, Viktoras Pranckietis ir Kazys Starkevičius, mano, kad reikėtų atsisakyti pareigos žemės sklypo ribas ženklinti riboženkliais, nes pažengus technologijoms tokie fiziniai žymėjimai prarado prasmę ir yra perteklinė administracinė našta.
„Šiuo metu net buitinėmis priemonėmis galima nustatyti sklypo ribas. Todėl manau, kad reikėtų atsisakyti tokios prievolės. Tik savininkui norint tie riboženkliai galėtų atsirasti“, – posėdyje sakė S. Gentvilas.
Kaip pastebėjo K. Starkevičius, dėl žemėje esančių kuoliukų nukenčia ūkininkų technika – praduriamos padangos.
„Tai yra ir taršos židinys. Praktiškai – dirbtinis reikalas. Sutinku, jei kas nors pageidauja, tai gali susižymėti ribas tais kuoliukais. Manyčiau, kad apie 70–80 proc. riboženklių ir nerastume. Technologijos pasikeitė, naudokimės tuo“, – teigė jis.
Parlamentarai svarstė, kaip įsigaliojus naujai tvarkai praktiškai galėtų vykti sklypų ribų ženklinimas. Aplinkos ministerija atstovės teigimu, atvykus į vietą visais atvejais matininkas turės parodyti sklypo ribas, o savininkas nutars, ar jam reikia riboženklių, ar ne.
Kadangi aplinkos ministras turės patvirtinti naują sklypų ženklinimo tvarką ir patikslinti Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisykles, siūloma, kad naujos įstatymų nuostatos įsigaliotų šių metų liepos 1 d.
Primename, kad Seimas pavasario sesijoje ketina svarstyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodeksas pataisas, kuriomis siekiama suteikti galimybę atsisakyti žemės ribų žymėjimo riboženkliais bei panaikinti administracinę atsakomybę už jų sunaikinimą.
Šiuo metu galiojantis reguliavimas nesuteikia galimybės gyventojui pasirinkti turėti riboženklį ar ne.
Pernai įsigaliojo ANK pataisos, numatančios baudas už netvarkingus riboženklius. Jei riboženkliai sugadinti ar sunaikinti, o savininkas jų neatkuria, jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 70 iki 140 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 140 iki 280 eurų.