Vidutinė šilumos kaina, palyginti su gruodžiu, padidėjo apie 4 proc., o nebetaikant PVM lengvatos ir dėl vyravusių atšiaurių oro sąlygų galutinis mokėjimų augimas gyventojams siekė apie 85 proc.
Ekspertai pabrėžia: didžiausi skirtumai tarp šildymo sąskaitų atsiranda dėl skirtingo pastatų energinio efektyvumo ir suvartojamo šilumos kiekio.
Skirtumus lemia pastato savybių visuma
Susiję straipsniai
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius atkreipia dėmesį, kad tame pačiame mieste šilumos kaina visiems vartotojams yra vienoda, tačiau suvartojamas kiekis skirtinguose daugiabučiuose skiriasi kartais.
„Šilumos poreikį lemia pastato konstrukcija, statybos metai, sandarumas ir net vieta. Pavyzdžiui, santykinai daug šilumos suvartojama mažuose 4–8 butų namuose. Aukštas daugiabutis, stovintis ant kalvos, gali sunaudoti daugiau šilumos nei tų pačių statybos metų žemesnis ir ilgesnis, esantis slėnyje, – vėjas iš nesandarių konstrukcijų greičiau išpučia šilumą. Skirtumus didina ir tai, kad apie 75 proc. Lietuvos daugiabučių vis dar neturi individualaus šildymo reguliavimo. Tokiuose namuose energijos vartojimą lemia bendra pastato būklė ir kolektyvinis šildymo reguliavimas“, – pasakoja V.Lukoševičius.
Anot jo, modernizavus šilumos punktą, subalansavus vidaus sistemas ir įdiegus termostatus bei apskaitos sprendimus galima sutaupyti nuo 15 iki 25 proc. šilumos. O atlikus kompleksinę renovaciją ir pagerinus pastato sandarumą šilumos suvartojimą galima sumažinti daugiau nei du kartus.
Atsinaujinantieji ištekliai – papildoma nauda
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pabrėžia, kad energijos poreikio mažinimas ir atsinaujinančiųjų šaltinių diegimas yra vienas kitą papildantys sprendimai ir pasitelkti kartu jie duoda didžiausią naudą.
Anot jo, renovacija pirmiausia sumažina patį šilumos poreikį – dažniausiai bent 40 proc., o neretai ir apie 50 proc. ar daugiau. Tai reiškia, kad vien dėl to gyventojų išlaidos šildymui gali sumažėti beveik perpus, tačiau tuo procesas nesibaigia.
„Daugiabučių sektoriuje sparčiausiai plinta saulės elektrinės. Nors jos nemažina šilumos suvartojimo, leidžia kompensuoti elektros išlaidas tiek bendrosioms reikmėms, tiek butų poreikiams. Investicijos į tokius sprendimus, ypač pasinaudojus valstybės parama, atsiperka per palyginti trumpą laiką ir mažina bendras namų ūkio energijos sąnaudas“, – sako M.Nagevičius.
Susidomėjimas renovacija žiemą padidėja
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė pastebi, kad augančios šildymo sąskaitos tradiciškai skatina gyventojus ieškoti ilgalaikių sprendimų, todėl žiemą padidėja užklausų apie renovaciją su valstybės parama ir paraiškų skaičius.
„Modernizacijos metu siekiama B energinio naudingumo klasės, o šilumos sąnaudos turi sumažėti ne mažiau kaip 40 proc. Realūs rezultatai dažnai būna dar geresni. Yra pastaraisiais metais atnaujintų namų pavyzdžių, kai po kompleksinės renovacijos 50 kv. m buto šildymo išlaidos sumažėjo nuo maždaug 70 eurų iki kiek daugiau nei 27 eurų per mėnesį“, – pažymi G.Burbienė.
APVA paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki balandžio 1 d., daugiau informacijos: apva.lrv.lt.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.