Modernizacija ne tik išsprendė šias problemas ir sugrąžino komfortą, bet ir atkreipė kaimynų dėmesį. Namas tapo pavyzdžiu, kaip kompleksinė modernizacija gali pagerinti pastato techninę būklę ir gyventojų kasdienybę.
Namo gyventojų atstovo ir bendrijos pirmininko Gedimino Timonovo teigimu, prieš renovaciją šis sostinės daugiabutis skaičiavo beveik tris gyvavimo dešimtmečius, tačiau dalis jo infrastruktūros per tą laiką taip ir nebuvo atnaujinta, o inžinerinės sistemos tinkamai nesutvarkytos.
„Siekiant paskatinti kaimynus renovuotis reikėjo papasakoti, kiek kartų kvietėme avarinę tarnybą, kiek buvo prakiurimų ir kiek rūpesčių kėlė šildymo sistema. Dėl šilumos punkto techninių ypatumų susidarydavo didžiuliai temperatūrų skirtumai – vienuose butuose būdavo 22 laipsniai, kituose – vos 16. Tai kėlė nuolatinę įtampą ir nepasitenkinimą, reikėdavo nuolat spręsti problemas. Manau, būtent supratimas, kad taip gyventi nebegalima, ir padėjo daliai butų savininkų apsispręsti“, – pasakoja G.Timonovas.
Susiję straipsniai
Atnaujintos svarbiausios pastato sistemos
Modernizacijos metu iš esmės atnaujintos pastato inžinerinės sistemos. Įrengtas automatizuotas šilumos punktas, senoji vienvamzdė šildymo sistema pakeista į dvivamzdę, butuose sumontuoti šilumos davikliai ir plieniniai radiatoriai su termostatiniais vožtuvais ir galvomis. Modernizuota karšto vandens sistema, pakeisti ir izoliuoti vamzdynai.
Taip pat atnaujinti natūralios traukos kanalai, suremontuota dalis vėdinimo kanalų virš stogo. Pastatas papildomai apšiltintas: sutvarkytas cokolis, sienos ir stogas, įrengta nauja nuogrinda. Pakeista dalis langų ir balkonų, įrengta fotovoltinė saulės elektrinė bei žaibosaugos sistema.
„Daugiabutyje įrengta ir mini rekuperacijos sistema. Dar pradėdami pokalbius su gyventojais akcentavome, kad po renovacijos namas tampa sandaresnis, todėl tinkamas patalpų vėdinimas yra būtinas. Dėl to pasiūlėme įsirengti mechaninio vėdinimo sprendimą – mini rekuperatorius. Butų savininkai suprato jų naudą ir pasirinko šią priemonę. Mini rekuperatoriai ne tik užtikrina nuolatinį oro atnaujinimą, bet ir padeda susigrąžinti dalį šilumos“, – pasakoja daugiabučių renovaciją sostinėje administruojančios įmonės projektų įgyvendinimo komandos projektų vadovas Andrejus Čepurinas.
Išvengė šildymo kainų šoko ir šiemet
Po renovacijos pastato energinio naudingumo klasė iš F pakilo į B, o į aplinką išmetamas CO2 kiekis sumažėjo apie 45,8 proc. (nuo 36,66 iki 19,86 kg CO2 (m2 per metus)). Renovacijos naudą gyventojai geriausiai galėjo įvertinti žiemą – patalpose temperatūra pasiskirstė tolygiai ir gyventi tapo kur kas komfortiškiau. Pokyčiai atsispindėjo ir sąskaitose – tame pačiame 69 kv. m bute 2024 m. lapkritį už šildymą buvo sumokėta 57,88 Eur, gruodį – 77,98 Eur. 2025 m. lapkritį, po renovacijos, sąskaita už šildymą siekė 17,22 Eur, o gruodį – 22,76 Eur.
Nepaisant to, kad šiemet sausis buvo gerokai šaltesnis, o šildymo kainos padidėjo, gyventojai nepajuto labai didelio skirtumo – sąskaitos siekė 74,88 Eur, o praėjusiais metais – 54,91 Eur.
Susipažinti su visoje Lietuvoje 2025 m. įgyvendintais daugiabučių atnaujinimo projektais, dalyvaujančiais Metų renovacijos projekto rinkimuose, jau šiandien galite Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) „Facebook“ paskyroje. Balsavimas vyks balandžio 13–17 d., o laimėtojai bus paskelbti balandžio 20 d. Atiduodant savo balsą APVA ragina tai daryti atsakingai ir įvertinti ne tik daugiabučio estetinį vaizdą ar skaičius, bet ir bendrą pokytį – komfortą, bendruomeniškumą, tvarumą ir ilgalaikę vertę.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.