Priežastis – kritinė pastato būklė, kelianti tiesioginį pavojų žmonių gyvybėms. Unikaliu Lietuvos perlu vadinama bažnyčia byra tiesiog akyse, o remonto ji nėra mačiusi jau bent kelis dešimtmečius.
Klebonas iš labai kuklių parapijiečių aukų sugebėjo sutaupyti pinigų remonto darbų pradžiai, tačiau laukia dar ilgas kelias iki tol, kol kadaise nepaprasto grožio bažnyčia vėl atvers savo duris tikintiesiems, tad ir per šv. Velykas šie Dievo namai skendėjo tyloje.
Klebonas rūpinasi ne vienomis statybomis
Garsiosios bažnyčios Barselonoje darbai užsitęsė: paaiškėjo, kada gali būti baigtos statybos
Kunigas Tomas Trečiokas Labūnavos Dievo Apvaizdos bei Vandžiogalos parapijoms vadovauja palyginti neilgai – nuo 2022-ųjų metų antrosios pusės. Jo atėjimas į šias parapijas buvo ne atsitiktinis, o paties kunigo sąmoningas pasižadėjimas sau ir vyskupui. Tuo metu, kai daugeliui mažų parapijų sunku rasti nuolatinį dvasininką, kunigas Tomas pats pasiprašė šių pareigų.
„Pasiprašiau pats vyskupo, kad skirtų mane Labūnavos ir Vandžiogalos klebonu, todėl, kad šioms parapijoms sunku buvo rasti kunigą, kuris norėtų ten tarnauti“, – pasakoja T. Trečiokas. Jo situacija unikali – tuo pat metu jis rūpinasi ir Giraitės Šventosios Šeimos parapija, ir bažnyčios statybomis.
Susiję straipsniai
„Su vyskupu buvo toks susitarimas: kol aš statau Šventosios Šeimos bažnyčią, pats asmeniškai noriu kuruoti dar dvi parapijas, kad nenukunigėčiau ir neprarasčiau tos kunigiškos dvasios per statybas. Norėjau būti naudingas ir tarnauti žmonėms, parapijos bendruomenei grynai kaip kunigas“.
Taip dvasininkas atsidūrė Labūnavoje – vietoje, kurioje maldos namai nėra tiesiog pastatas. Tai grafų Zabielų mauzoliejus-koplyčia, architektūrinis reliktas, labiau primenantis Italijos aristokratų kapo koplyčias nei tradicines lietuviškas bažnyčias.
„Tai yra unikalus Lietuvos perlas. Čia yra grafų mauzoliejus, kur visa šeima palaidota. Po karo, sudegus abiem ankstesnėms bažnyčioms, parapija susirinko ir susitelkė būtent čia“, – apie pastato svarbą kalba klebonas.
Labūnavos bažnyčios skliautai skyla į keturias dalis
Nors ilgą laiką popieriuose Labūnavos bažnyčios būklė buvo įvardijama kaip „gera“, realybė buvo kitokia. Metų metus besikaupusi drėgmė palaipsniui padarė savo, o lemiamu veiksniu tapo praėjusi šalta žiema.
„Prieš mėnesį buvo pastebėta, kad iš bažnyčios skliauto krenta plytos – didelės, apie 12–15 centimetrų. Panašu, kad šita šalta žiema bažnyčiai padėjo paskutinį tašką“, – atvirai sako kunigas Tomas.
Ekspertų pirminės apžvalgos rodo, kad per nesandarią stogo skardą tekantis lietus išplovė skiedinį tarp plytų. Silpniausia bažnyčios vieta tapo būtent ta, kuri nukentėjo dar Antrojo pasaulinio karo metais.
„Toje vietoje, kur iškrito plytos, per karą buvo įlėkęs patrankos sviedinys. Skylė tada buvo užtaisyta ūkiškai, prikrovus plytų, o dabar būtent iš tų vietų ir krenta plytos“, – pasakoja klebonas.
Tačiau plytos – tik ledkalnio viršūnė. Atidžiau pažvelgus į šventovės konstrukcijas, vaizdas dar niūresnis.
„Jeigu žiūrint į visą bažnyčią, ji skyla į keturias dalis, kaip kryžiaus forma. Nenorėdamas rizikuoti nei žmonių gyvybe, nei sveikata, tiesiog paskelbiau, kad bažnyčia uždaroma“, – sprendimą aiškina dvasininkas.
Kunigui skauda širdį dėl šio sprendimo, nes Labūnava jam tapo artima ne tik kaip tarnystės vieta.
„Myliu pačią bažnyčią ir kaip pastatą, ir kaip bendruomenę. Nuo pat atėjimo tarnauti į Labūnavą svajojau pradėti ją tvarkyti kapitaliai. Žinojau, kad esu čia trejiems–ketveriems metams, todėl norėjau bent padėti pamatus rimtam remontui. Jei imsimės tik kosmetinių pataisymų, anksčiau ar vėliau skliautas tiesiog įkris. Tai būtų tik nuolatinis lopymas be ilgalaikio rezultato“, – sako dvasininkas.
Parapijos nuotr.
Per kelis metus sutaupė nemažą sumą remonto pradžiai
Atėjęs į parapiją, kunigas Tomas rado dar 2017 m. parengtą bažnyčios tvarkybos projektą, kurį paliko buvęs klebonas Skaidrius Kandratavičius. Tai milžiniškas, per 100 puslapių apimantis dokumentas su polichrominiais tyrimais ir ekspertų išvadomis. Tačiau iškilo problema – projekto galiojimas baigėsi, juk jam jau beveik devyneri metai.
Be to, teko tvarkyti ir pačios nuosavybės dokumentus. Ilgą laiką koplyčia teisiškai priklausė Zabielų giminei, o ne bažnyčiai. Tik 2025 m. pavyko galutinai sutvarkyti dokumentus, kad pastatas iš tiesų priklausytų parapijos bendruomenei. Dabar eilėje – žemės aplink bažnyčią ir varpinės įteisinimas. Tik turint visus teisinius pagrindus, galima tikėtis valstybės ar savivaldybės paramos.
Kunigas Tomas neslepia – finansinė situacija yra sudėtinga, nors bendruomenė daro viską, ką gali.
Parapijos nuotr.
„Šiuo momentu parapijos kasoje esu sutaupęs apie 19 tūkstančių eurų. Tai skirta pirmai remonto darbų pradžiai – hidroizoliacijai, sienų sutvirtinimui, kupolo tvarkymui. Turiu pripažinti, kad per trejus metus surinkti tokią sumą tokioje mažoje parapijoje buvo sunku – tai kosminiai pinigai“, – sako klebonas.
Vidutiniškai sekmadienio mišiose dalyvauja nuo 12 iki 30 žmonių, o rinkliava siekia 50–90 eurų.
„Visa laimė, kad čia nėra samdomų darbuotojų, dirba tik savanoriai. Bet už elektrą per mėnesį moku 60–70 eurų. Tad tie sutaupyti pinigai yra didžiulis bendruomenės pasiekimas“, – labūnaviškiais džiaugiasi dvasininkas.
Kunigas su dideliu dėkingumu mini žmones, kurie neatlygintinai padeda šiame kelyje.
„Šią žiemą, kai aukodavau Mišias, viduje kartais būdavo –10 ar –12 C. Dažnai melsdavausi ir žiūrėdavau, kad tik lūpos prie taurės nepriliptų“, – prisimena T. Trečiokas.
Savivaldybė padėti galėtų, meras ruošiasi aplankyti bažnyčią
Kėdainių rajono savivaldybė situaciją stebi, o meras Valentinas Tamulis žada greitu metu bažnyčioje apsilankyti pats ir su klebonu aptarti remonto klausimus. Tačiau savivaldybės administracija pabrėžia, kad greito sprendimo nėra.
Parapijos nuotr.
Edgaras Jasenka, savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas, primena, kad Zabielų memorialinė koplyčia yra regioninio lygmens kultūros paveldo objektas.
„Viską lemia statusas. Jei statusas būtų „Valstybės saugomas“, o lygmuo „Nacionalinis“, šansai konkuruoti dėl valstybės lėšų būtų didesni. Šiuo atveju objektas svarbus regioniniu lygmeniu“, – teigia specialistas.
Savivaldybė primena, kad už pastato eksploataciją ir priežiūrą pirmiausia atsakingas valdytojas – Labūnavos parapija, tačiau ketina tarpininkauti sprendžiant klausimus.
Bažnyčios uždarymas – skaudus smūgis bendruomenei
Kol valdininkai dėlioja sprendimus, o klebonas rengia dokumentus, bendruomenė išgyvena sudėtingą laikotarpį.
„Žmonės labai skaudžiai išgyvena šitą tragediją. Čia juk vyko viskas nuo krikštų iki laidotuvių. O dabar jos nebeliko“, – pasakoja klebonas.
Dabar svarstoma, kur glaustis – ar aukoti mišias šarvojimo salėje, ar „Carito“ patalpose, o gal vykti į Vandžiogalą.
„Jei mes dabar nepradėsime jos tvarkyti, ji anksčiau ar vėliau sugrius. O tada jau reikės statyti ją visiškai naują iš nuotraukų“, – perspėja T. Trečiokas.