Inga Stankeviča ir Kasparas Stankevičs, auginantys du mažamečius vaikus, butą įsigijo 2020 metais projekte „Dammes liepas“. Tačiau netrukus po sandorio paaiškėjo, kad jų naujasis būstas buvo parduotas neteisėtai – butą pardavęs asmuo nors ir turėjo įgaliojimą parduoti, sandorį sudarė pažeisdamas jam suteiktas teises.
Tikrasis savininkas – Rusijos piliečiui priklausanti bendrovė „Vladir Investments“. Jos sąskaitos areštuotos baudžiamojoje byloje dėl 8 mln. eurų pasisavinimo iš kito Rusijos verslininko.
Pirmosios instancijos Ekonominių bylų teismas buvo nusprendęs, kad butas turi likti Stankevičų šeimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą – turtas turi būti grąžintas savininkui, nes įstatymas numato, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam, o ne paliekamas sąžiningam pirkėjui.
Susiję straipsniai
Šį sprendimą galutinai patvirtino ir Aukščiausiasis Teismas.
„Mums dabar po 40 metų, paskola paimta iki maždaug 60-ies, gal kiek ilgiau. Šiuo metu dar esame skolingi apie 90 tūkstančių eurų. Ir mums gresia likti gatvėje. Tai mūsų vieninteliai namai. Mūsų vaikams tai irgi vieninteliai namai“ – TV laidoje sakė Inga Stankeviča.
Po šio reportažo veiksmų ėmėsi ir Latvijos teisingumo ministerija bei parlamentas – pradėta svarstyti įstatymo pataisas, kurios leistų geriau apsaugoti sąžiningus pirkėjus.
Siūlyta suteikti teismams daugiau laisvės ir tam tikrais atvejais leisti turtą palikti ne nukentėjusiajam, o sąžiningam pirkėjui.
Tačiau sprendimai nebuvo priimti laiku. Aukščiausiasis Teismas bylą išnagrinėjo neįprastai greitai ir įstatymo pakeitimų nesulaukė. Dėl to liko galioti ankstesnis sprendimas – Stankevičų būstas turi būti grąžintas bendrovei „Vladir Investments“.
Advokatas Jānis Pušpurs teigė, kad sprendimo priėmimo greitis buvo neįtikėtinas“ „Šioje byloje sprendimas priimtas neįprastai greitai, bent jau lyginant su mano praktika. Kitose bylose, kuriose pateikiami kasaciniai skundai, paprastai tenka laukti pusmetį ar net metus. Ši byla buvo netipiška ir šiek tiek netikėta“.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas Māris Leja aiškino, kad teismas nematė pagrindo laukti politikų sprendimų.
„Šis klausimas keliamas nuo 2017 metų, o dabar jau 2026-ieji. Praėjo devyneri metai. Nėra jokios garantijos, kad sprendimas bus priimtas artimiausiu metu. Ir net jei būtų priimtas, neaišku, ar turėtų atgalinę galią. Buvo per daug neatsakytų klausimų, todėl nebuvo prasmės laukti“, – sakė teisėjas.
K. Stankevičs pripažino, kad šeima svarstė ir patį blogiausią scenarijų.
„Su Inga kalbėjomės, kad galime realiai likti ir be buto, ir su paskola. Vaikai visa tai girdi ir klausia: kada ateis žmonės pasiimti buto, kur mes gyvensime, kur bus mūsų namai? O mes šiandien net neturime jiems ką atsakyti“, – sakė jis.
Teisėjas taip pat pripažino, kad žmogiškai norėtų šeimai padėti, tačiau įstatymas to neleidžia: „Šioje situacijoje įstatymų leidėjas aiškiai nustatė prioritetą nukentėjusiajam. Kad ir kaip tai atrodytų iš šalies, mes negalėjome padaryti išimties“.
Dar prieš penkerius metus Latvijos parlamentas numatė išimtį: jei turtas buvo neteisėtai perimtas iš valstybės, jis gali likti sąžiningam pirkėjui, tačiau jei nukentėjo privatus savininkas, turtas grąžinamas jam.
Po šio sprendimo teisingumo ministrė Inese Lībiņa-Egnere pareiškė, kad tikisi skubių sprendimų: „Labai tikiuosi, kad parlamentas nedels ir šį klausimą išspręs. Priešingu atveju matau riziką, kad Latvija pralaimės bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme“.
Siūloma, kad ir toliau prioritetas būtų teikiamas savininkui, iš kurio turtas buvo pavogtas ar apgaule perimtas, tačiau išimtiniais atvejais teismas galėtų spręsti jį palikti sąžiningam pirkėjui.
Taip pat svarstoma galimybė leisti peržiūrėti nuo šių metų pradžios priimtus sprendimus tokiose bylose.
Pasak teisėjų, bet kokie pakeitimai, suteikiantys daugiau sprendimo laisvės, padidintų tikimybę, kad tokios situacijos ateityje būtų sprendžiamos palankiau sąžiningiems pirkėjams.