„Mes išreiškiame labai aiškią Seimo poziciją, kad mes turime sutvarkyti Sporto rūmus. (...) Ir dar (...), man atrodo, nutarime yra (siūlymas – ELTA) juos pripažinti ne regioniniu, bet nacionaliniu objektu“, – antradienį Seime žurnalistams teigė jis.
„Aš manau, kad tai (Seimo iniciatyva – ELTA) irgi prisidės prie tam tikra prasme mūsų gėdos, 35 metus netvarkomo Vilniaus centre esančio objekto, ir pabandys surasti galimybes, kaip tą objektą sutvarkyti, pritaikyti naudojimui, pagerbiant ir mūsų istoriją, pagerbiant mūsų įvairių tautų pristatymą čia, Vilniaus centre“, – kalbėjo J. Olekas.
Dalis parlamentarų siūlo atsisakyti idėjos Vilniaus kultūros ir sporto rūmus perduoti ar parduoti, taip pat siūloma juos paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu, kuris būtų pritaikytas kongresams, konferencijoms ir nepramoginiams kultūriniams renginiams.
Sporto rūmų likimas: žydų reikalavimai ir milijonai eurų
Pasak J. Oleko, siekiama Sporto rūmus sutvarkyti, atsižvelgiant į šalia buvusias žydų kapines ir išlaikant rimtį, taip pat įamžinant Lietuvos istorinę atmintį.
„Mes Sporto rūmuose turime istorinę Lietuvos atmintį, kur buvo Sąjūdžio suvažiavimas, kur buvo pašarvoti žuvę mūsų Sausio 13-osios didvyriai, ir mes tą turime įamžinti“, – kalbėjo socialdemokratas.
Susiję straipsniai
„Pagrindinis dalykas – kad tai atspindėtų mūsų istorinę, nacionalinę patirtį (...) ir kad tai nebūtų per triukšmingas (objektas – ELTA), kuris nepažeistų tos rimties, kadangi statinys stovi buvusių kapinių vietoje“, – sakė Seimo pirmininkas, paklaustas, kas, jo nuomone, turėtų būti Sporto rūmuose.
Jo teigimu, taip pat svarbu numatyti finansavimo galimybes ir išspręsti klausimą dėl statybą leidžiančių dokumentų.
Premjerei Ingai Ruginienei palaikant idėją nenaudojamą objektą perduoti sostinės savivaldybei, J. Olekas teigė, kad tai yra „techninės detalės“, tačiau tvirtino, kad „gražiau“ būtų Sporto rūmus sutvarkyti Vyriausybės pastangomis. Vis tik anot jo, savivaldybės prisidėjimo klausimas nėra atmestas ir būtų sveikintinas.
„Aš manau, čia toks technikinis dalykas. (...) Aš manau, kad būtų gražiau, jeigu mes galėtume susitvarkyti nacionaliniu mastu. Pasižiūrėsime, kokios bus galimybės ateičiai. Reikėtų kai kuriuos dalykus patikrinti, nes (...) vieni sako, kad jau viskas įvykę, yra leidimas statyboms ir gali daryti, kiti sako, kad jau yra (suėjęs – ELTA) senaties terminas ar panašiai“, – teigė J. Olkas.
„Geriausia, kad tai galėtume padaryti nacionalinėmis pajėgomis. Jeigu prisidės Vilniaus miestas, mes sveikinsime ir džiaugsimės“, – kalbėjo jis.
Tiesa, pasak J. Oleko, partijos lyderiai laikosi tokios pačios nuomonės.
„Aš turėjau progą kalbėtis ir su partijos pirmininku (Mindaugu Sinkevičiumi – ELTA), ir su ministre pirmininke (I. Ruginiene – ELTA). Jie lygiai tokios pačios nuomonės, kad Sporto rūmai turėtų būti tam tikras traukos centras, pažiba Vilniaus centre, o ne toks aptvertas, užkaltais langais statinys“, – tikino jis.
Netylant diskusijoms dėl Sporto rūmų likimo, premjerė I. Ruginienė teigė, kad jie turėtų būti perleisti sostinės savivaldybei.
Dar viena iniciatyva
Taip pat kovo pabaigoje dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastato likimo 53 Kovo 11-osios Akto signatarai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir Vyriausybės vadovę.
Po šio kreipimosi 23 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupė Seimui teikė siūlymą priimti rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“.
Šiuo dokumentu siūloma paraginti Vyriausybę ir Vilniaus miesto savivaldybę bendradarbiaujant operatyviai spręsti organizacinius klausimus, susijusius su Nacionalinio kongresų, konferencijų ir kultūros rūmų projekto įgyvendinimu, įamžinant Sąjūdžio veiklą ir kitus istorinius įvykius. Parlamentarai taip pat ragina Vyriausybę skirti lėšas pastato rekonstravimo darbams ir numatyti privačių lėšų pasitelkimo galimybę.
Rezoliucijos projektą parengę parlamentarai pritaria Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymui Vilniaus kultūros ir sporto rūmus paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.
Projektas sulaukė Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos, demokratų, socialdemokratų, „aušriečių“ ir konservatorių frakcijų atstovų pritarimo.
Beje, Seimo narys Ignas Vėgėlė yra siūlęs į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę įtraukti šį rezoliucijos projektą, tačiau tam nepritarta.