Nemaža dalis Lietuvos daugiabučių vis dar eksploatuoja prieš pusšimtį metų įrengtus liftus. Jie veikia tol, kol jų būklę tikrinantys akredituoti valstybės inspektoriai nustato, jog liftas nebetinkamas naudoti. Tuomet įrenginys stabdomas, o gyventojai turi tris pasirinkimus: remontuoti, keisti senąjį nauju arba nieko nedaryti ir toliau gyventi be lifto.
Remontas dažnai tėra laikinas sprendimas. Senų liftų detalės sunkiai gaunamos ar visai nebegaminamos, o remonto kaštai dažnai siekia didelę dalį naujo įrenginio kainos. Racionalesnis sprendimas – lifto keitimas.
Vis dėlto net ir apsisprendus keisti liftą, gyventojų laukia ne vienas iššūkis. Mat naujas liftas – ne bandelė, jo parduotuvėje paprastai nenusipirksi.
Susiję straipsniai
Susigrąžinti komfortą užtrunka
„Mano BŪSTO“ produktų vadovė Indrė Kolesnikovienė sako, kad nusprendus seną liftą keisti nauju, procesas prasideda nuo informavimo ir gyventojų susirinkimo, kuriame pristatoma situacija, galimi sprendimai ir preliminarios kainos. Tačiau realybėje dažnai susiduriama su mažu gyventojų aktyvumu – ne visi noriai dalyvauja susirinkimuose, todėl sprendimai priimami balsuojant, kartais – ir pakartotinai. Tai natūraliai ištempia procesą.
„Jei jau inspektoriai pripažino liftą netinkamu naudoti, patarčiau vienokį ar kitokį sprendimą priimti ilgai nedelsiant. Nes net jei gyventojai susitaria įsirengti naują liftą, užtrunka nemažai laiko, kol įrenginys bus pagamintas, sumontuotas ir juo bus galima naudotis. Taigi didžiausias iššūkis šiame etape – gyventojų įsitraukimas. Kol kaimynai nesusitaria tarpusavyje, tol negalime judėti toliau“, – sako I. Kolesnikovienė.
Gyventojams priėmus sprendimą, prasideda kitas etapas – rangovo parinkimas, lifto modelio pasirinkimas, sutarties pasirašymas. Vėliau seka lifto gamyba, kuri vidutiniškai trunka 2–3 mėnesius, o po to – montavimo ir derinimo darbai, užtrunkantys dar apie 2 mėnesius. Tad bendrai visas procesas gali užtrukti nuo pusės metų iki aštuonių mėnesių.
Šiuo laikotarpiu, jei laiptinėje yra tik vienas liftas, gyventojai patiria didelius nepatogumus, nes senas įrenginys neveikia, o naujas dar tik užsakytas.
Nedelsti ir veikti
„Mano BŪSTO“ produktų vadovės teigimu, natūralu, kad žmonės pyksta, kai jų liftas dėl susidėvėjimo yra išjungiamas ir tenka kasdien susidurti su nepatogumais. Tačiau ji pabrėžia, kad svarbu suprasti, jog lifto keitimas nėra standartinė prekė – tai individualiai projektuojamas ir gaminamas įrenginys.
Papildomą įtampą sukelia ir tai, kad dažnai sprendimai priimami jau tada, kai liftas sustabdomas. Tokiu atveju gyventojai neturi jokio pereinamojo laikotarpio – jie iškart lieka be lifto.
„Įprastai inspektoriai liftų nestabdo neįspėję, o apie galimus tolimesnes procedūras praneša iš anksto. Jeigu gyventojai įsiklauso į specialistų rekomendacijas ir priima sprendimą nedelsdami, kol liftas bus išjungtas, visą procesą – nuo balsavimo iki lifto gamybos – namo administratorius gali atlikti dar veikiant senam įrenginiui“, – aiškina I. Kolesnikovienė.
Ji priduria, kad tam, jog naujas liftas džiugintų kuo greičiau, tereikia dviejų dedamųjų – aiškaus gyventojų tarpusavio sutarimo ir patikimo administratoriaus, kuris kontroliuotų rangovus bei visą keitimo procesą nuo pradžios iki pabaigos.
Istorinis proveržis
Pastaraisiais metais naujų liftų daugiabučiuose įrengiama gerokai daugiau nei anksčiau. Skaičiuojama, kad per trejus metus liftų keitimo tempai augo kartais, ir tai yra istorinis pokytis per visą krašto nepriklausomybės laikotarpį.
„Per pastaruosius trejus metus klientų pageidavimu modernizavome arba padėjome pasikeisti 120 liftų. Daugiausia jų įrengta senos statybos namuose Vilniuje. Nepaisant spartesnio atnaujinimo tempo, maždaug pusė visų liftų šalies daugiabučiuose šiandien senesni nei 25 metai, o dar maždaug 10 proc. – kritinės būklės. Tikėtina, kad pastaruosius valstybės akredituoti inspektoriai uždraus toliau eksploatuoti jau artimiausiu metu“, – teigė I. Kolesnikovienė.