Pagal šiuo metu galiojančią tvarką skelbiant bet kokius konkursus – ar gatvėms tiesti ir remontuoti, ar mokykloms ir darželiams statyti – užsakovo apskaičiuota kaina laikoma komercine paslaptimi.
Šiaulių meras Artūras Visockas įsitikinęs, kad tai yra didžiulė loginė klaida. Mat tokiu atveju sudėtinga rangovams, kurie gali arba pasiūlyti didesnę kainą ir likti už borto, arba pernelyg mažą, o tuomet kiltų grėsmė, kad užsakymas gali likti ir neįvykdytas. Arba vėliau tektų derėtis dėl didesnės sumos.
Tai kliudo ir užsakovams, nes kyla grėsmė, kad konkursas apskritai neįvyks, tuomet procesas tęsiasi metų metus, o projektas dėl to tik brangsta.
„Geriausias“ Šiauliuose: miesto atradimai, kuriuos verta patirti
Šiaulių miesto savivaldybės iniciatyva visi pirkimai jau vykdomi iš anksto žinant apskaičiuotą darbų kainą ir ją pranešant viešai.
Rezultatas – ir patenkinti rangovai, ir kone 19 mln. eurų sutaupęs miestas.
Siūlo keisti tvarką
„Šitokia tvarka prasilenkia su logika, kai valstybė apskaičiuoja projekto kainą, bet slepia ją nuo verslo, kuris ir gali įgyvendinti šį projektą, kaip komercinę paslaptį. Svarstoma, ar reikalinga ta viršutinė kaina, ar ne. Mano nuomone, kaip tik labai reikalinga. Juk žmogus visais gyvenimo atvejais planuoja. Pavyzdžiui, apskaičiuoja, kiek jis gali išleisti kelionei – ar tūkstantį, ar du tūkstančius eurų, o gal tik penkis šimtus. Numatai sumą, kokią gali skirti, ir tau turi jos užtekti, nes daugiau tiesiog nėra.
Lygiai tas pat ir dėl viešųjų pirkimų. Juk nuo 2016 metų yra privaloma tiksliai apskaičiuoti, kiek kainuoja, pavyzdžiui, pastatyti mokyklą ir nutiesti kelią. Tačiau kažkodėl vėliau tie skaičiavimai nėra panaudojami – neva tai yra komercinė paslaptis“, – aiškino Šiaulių meras A. Visockas.
Pagal naujas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas pirkimo dokumentuose turėtų atsirasti aiški, pagal „Sistelos“ sistemą apskaičiuota pirkimui skirta pinigų suma.
Ji neturėtų viršyti statinio statybos skaičiuojamosios kainos, kai perkami statinio statybos darbai, kuriems rengiamas techninis projektas. Jei pastarasis nėra rengiamas, tuomet nurodoma perkančiosios organizacijos pirkimui skirta lėšų suma.
Jei pirkimas neįvyksta atitinkamą skaičių kartų iš eilės, perkančioji organizacija motyvuotu sprendimu gali didinti pirkimui skirtą lėšų sumą.
Vadina logine klaida
Šiaulių mero A. Visocko teigimu, laikyti apskaičiuotą projekto kainą komercine paslaptimi yra loginė klaida.
„Jeigu tas skaičius būtų nurodomas kaip viršutinė kaina, verslo įmonės automatiškai gautų aiškų signalą: didesnės kainos siūlyti neįmanoma, nes tokiu atveju užsakymo negalite tikėtis. Tokia tvarka būtų labai naudinga pačiam verslui.
Juk viskas aišku, yra nustatyta kaina, o tuomet gali ieškoti vidaus resursų, kur gali sutaupyti, kad laimėtum konkursą. Taip vyksta normali konkurencija, kaip yra Šiauliuose, į kuriuos veržte veržiasi verslo įmonės net iš Vilniaus“, – sakė miesto vadovas.
Sutaupė įspūdingas sumas
Naudą jau galima įvertinti ir konkrečiais skaičiais. Antai šiais metais Šiauliuose vyko Žuvininkų gatvėje esančio žirgyno rekonstrukcijos darbų konkursas. Pirminė darbų sąmata, apskaičiuota pagal „Sistelos“ įkainius, siekė 10,47 mln. eurų.
Tačiau konkursą laimėjusi bendrovė „Gilesta“ apsiėmė juos atlikti už gerokai mažesnę sumą – 5,9 mln. eurų, o patys darbai prasidės jau šią vasarą.
Šis projektas pratęsė ankstesnių sėkmingų miesto savivaldybės pirkimų seriją. Antai Pramonės gatvės rekonstrukcijos sąmata siekė 11,71 mln. eurų, tačiau tikroji darbų kaina – 9,43 mln. eurų. Žemaitės gatvės rekonstrukcija kainavo 8,14 mln. eurų, nors apskaičiuota sąmata sudarė 11,25 mln. eurų.
Daugiau nei 1,3 mln. eurų pavyko sutaupyti statant futbolo ir regbio maniežą: darbai kainavo 17,85 mln. eurų, o sąmata buvo 19,21 mln. eurų.
Nutiesti bėgius nuo Pramonės parko teritorijos iki krovos aikštelių bei jų teritorijose rangovas apsiėmė už 5,31 mln. eurų, nors apskaičiuota suma buvo 6,75 mln. eurų. Krovos aikštelės kainavo 6,09 mln. eurų, o sąmata buvo net 10,64 mln. eurų.
„Iš viso šių projektų sąmatinė vertė sudarė 76,12 mln. eurų, o rangos sutartyse numatyta kaina jau buvo 57,27 mln. eurų. Sutaupėme miestui beveik 19 mln. eurų. Įsivaizduokite, kiek už tai galima nuveikti, o jei panaši tvarka būtų visoje Lietuvoje?“ – klausė A. Visockas.
Permainų reikia imtis
Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas įregistravęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas aiškino, kad naujoves visuomet reikia vertinti teigiamai, jei tik yra galimybė jas išbandyti ir gauti kuo daugiau naudos.
„Pažvelkime į mūsų miestus – kiek yra užsitęsusių ir nuolat brangstančių darbų. Tokių, kurie tampa šimtmečio projektais, kad ir Nacionalinis stadionas. Bet juk taip leidžiami visų mokesčių mokėtojų pinigai“, – aiškino parlamentaras.
Šiaulių miesto pavyzdį jis laiko bandomuoju projektu, kuris galėtų būti pritaikytas visuotinai.
„Jei pavyko viename mieste, kodėl negalima sėkmės pakartoti kitur? Akivaizdu, kad jei įmanoma sutaupyti pinigų ir laiko, taip ir reikia daryti“, – sakė A.Sysas.
Sulaukė pasipriešinimo
Tiesa, pats Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas pasakojo, kad pristačius tokią idėją atsirado ir skeptikų.
„Vyko diskusijos su įvairiomis institucijomis ir tarnybomis, ne visiems viskas patiko. Bet negalime nesiimti naujovių, kurios duos naudos, vien dėl inercijos“, – kalbėjo A. Sysas.
Panašiai sakė ir Šiaulių meras A. Visockas. Anot jo, pradėjus taikyti kitokią viešųjų pirkimų tvarką teko susidurti su spaudimu.
„Svarbiausia, kad tokie paprasti pakeitimai padėtų visiškai išnaikinti bet kokias korupcijos apraiškas, – žinodamas tikslią kainą galėsi konkuruoti tik ją mažindamas, o ne mėgindamas iš valdininkų ar tarnautojų išpešti, kokia sąmata yra apskaičiuota“, – aiškino miesto vadovas.
Didžiulė nauda šaliai
A. Visocko teigimu, sprendimas viešai skelbti viršutines viešųjų pirkimų kainas būtų labai naudingas pačiam verslui, kuriam reikia viską matyti ir žinoti, kad galėtų skaidriai apskaičiuoti savo pasiūlymo kainą. Be to, tai sutaupytų gausybę laiko ir dar daugiau pinigų.
Susiję straipsniai
„Kaip iki šiol kartais pasitaiko, būna apskaičiuojama projekto kaina, savivaldybė nori sutaupyti ir nubraukia bent pusę sumos. Verslas skaičiuoja, skaičiuoja – niekaip galai nesueina. Tuomet eina derėtis, tartis, o laikas eina, projektai užsitęsia ir galiausiai kaina dar labiau išauga.
Jei iš karto būtų nustatyta skaičiuojamoji viršutinė kaina, tuomet viskas visiems būtų aišku. Mes Šiauliuose tai darome ir visi esame labai patenkinti. Reikia atminti, kad per artimiausius kelerius metus laukia tikra verslo puota. Iš savivaldos pusės darbų poreikis bus milžiniškas, jų vertė gal apie 1,6 mlrd. eurų. O kur dar „Via Lietuva“ užsakymai kelininkams, karinių objektų plėtra?
Jei nenustatysime viršutinės kainos, savivaldybės ims tarpusavyje varžytis dėl rangovų, kaip dabar lenktyniauja, tarkime, dėl gydytojų viliodamos juos vis didesnėmis išmokomis. Tuomet už tokią pat gatvės atkarpą vienas pasiūlys keturis milijonus eurų, kitas – gal ir šešis, nors reali kaina – tik du milijonai. Tai yra visiška nesąmonė. Kainų ribos yra būtinos, kad užsakovai nepermokėtų už atliktus darbus, taip išbalansuodami visą rinką. Nauja tvarka tiktų ir ministerijų pirkimams, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerijos. Ten problemos galbūt pačios didžiausios, todėl susitvarkytų visa sistema“, – tvirtino A. Visockas.
Mero teigimu, vien pakeitus šią įstatymo nuostatą ekonominė nauda per metus visoje Lietuvoje siektų 500 mln. eurų, o per dešimtmetį – penkis milijardus eurų.
„Dabar sisteminė infrastruktūra silpsta: vyksta avarijos geležinkeliuose, dingsta duomenys iš Registrų centro. Visi skundžiasi, kad nėra pinigų. Ne, pinigų yra, tik mes juos iššvaistome permokėdami, prarandame didžiules lėšas, už kurias būtų galima pradėti tvarkyti visą infrastruktūrą“, – savo siūlymą pagrindė Šiaulių meras.



