Tačiau už keliolikos sekundžių vaizdo įrašo gali slypėti ne tik rimtos traumos, bet ir tūkstantiniai nuostoliai.
Turto banko Klientų aptarnavimo departamento direktorė Modesta Acutė sako, kad dalis neteisėtų įsibrovimų į pastatus šiandien siejami ne su noru pasislėpti ar ieškoti prieglobsčio, o būtent su noru pasirodyti prieš bendraamžius socialiniuose tinkluose.
„Žygdarbiai“ persikelia į socialinius tinklus
Susiję straipsniai
Pasak Turto banko atstovės, tikrąsias įsibrovimų į pastatus priežastis nustatyti sudėtinga, tačiau kai kurie atvejai kalba patys už save.
„Tikruosius įsibrovimo kėslus žino tik patys piktavaliai, tačiau kai kurie fiksuoti atvejai leidžia manyti, kad bent dalis tokių patekimų į pastatus yra dėl noro nusifilmuoti socialiniams tinklams.“
Kaip nurodo ekspertė, pavasarį Klaipėdoje pareigūnai buvo pričiupę kelis jaunuolius, kurie buvo įsibrovę į anksčiau Turto bankui priklausiusį objektą. Patys jaunuoliai tikino norėję pasidaryti vaizdo įrašų socialiniams tinklams.
„Vilniuje tokių situacijų taip pat fiksuota – įsibrovę į Vilniaus koncertų ir sporto rūmus jaunuoliai ne tik filmavo, bet ir demonstravo savo įžūlią veiklą socialiniuose tinkluose. Dalį piktavalių pareigūnams pavyko nustatyti“, – pasakoja M. Acutė. Kad tai nėra pavieniai atvejai, rodo ir pagalbos tarnybų patirtis.
„Praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmonės rizikuoja dėl įspūdingų nuotraukų ar vaizdo įrašų, neįvertindami galimų pasekmių“, – sako Bendrojo pagalbos centro Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Ona Staševskienė. Anot Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Viešųjų ryšių specialisto Tomo Bagdono, tokių vietų trauka ypač juntama tarp jaunų žmonių.
„Dažniausi tokių vietų lankytojai – asocialūs asmenys, ieškantys laikino prieglobsčio, ir paaugliai, kuriuos vilioja adrenalinas, smalsumas ar noras pasidaryti įspūdingų nuotraukų. Jauni žmonės neretai neįvertina rizikos, manydami, kad „nieko blogo nenutiks“, tačiau būtent tokiose situacijose nelaimės įvyksta akimirksniu ir be galimybės jų išvengti“, – sako jis.
Viena nuotrauka gali kainuoti tūkstančius eurų
M. Acutė sako, kad net ir trumpas neteisėtas apsilankymas dažnai palieka pasekmių.
„Kiekvienas įsibrovimas padaro žalą – jei kažkas išlaužta ar sugadinta, visa tai reikia taisyti. Didžiausią žalą yra patyręs vienas didžiausių pastatų – Vilniaus koncertų ir sporto rūmai. Piktavaliai yra sugadinę tvoros segmentus, išdaužę langus, sugadinę apsaugos sistemą. Valstybei padaryta žalos už tūkstančius eurų“, – vardija ji. Anot M. Acutės, žmonės dažnai galvoja tik apie norimą kadrą, tačiau pamiršta, kad pasekmės gali būti gerokai rimtesnės.
„Pamiršta, kad taip kelia pavojų savo sveikatai ir daro žalą valstybei. Į kai kuriuos pastatus pašaliniams patekti draudžiama ne šiaip sau, o dėl realaus pavojaus gyvybei.“
Draudimai skirti ne tam, kad trukdytų
Pasak M. Acutės, visuomenėje vis dar pasitaiko požiūris, kad draudimai patekti į tuščius ar laikinai nenaudojamus objektus yra tarsi formalumas, tačiau realybė kitokia.
„Tokie pastatai nėra pritaikyti lankymui – juose gali būti pažeistos konstrukcijos, nesaugios perdangos, atviri šuliniai, nestabilūs laiptai ar kiti pavojų keliantys elementai, kurie gali sukelti rimtų sužalojimų. Taip pat svarbu suprasti, kad net ir laikinai nenaudojamas valstybės nekilnojamasis turtas išlieka valstybės turtu. Savavališkas patekimas į juos neretai reiškia papildomas išlaidas, kurias galiausiai tenka padengti valstybei.“
Minčiai apie tai, kad noras pasipuikuoti socialiniuose tinkluose neturėtų tapti rizika, pritaria ir Bendrojo pagalbos centro specialistė.
„Jokios nuotraukos, vaizdo įrašai ar stipresni įspūdžiai nėra verti rizikos sveikatai ar gyvybei. Apleisti pastatai, statybvietės ir kitos draudžiamos teritorijos nėra vietos pramogoms ar nuotykiams. Tėvus raginame kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie galimus pavojus, o pačius jaunuolius – nepasiduoti socialinių tinklų tendencijoms ir atsakingai vertinti savo veiksmų pasekmes“, – sako O. Staševskienė.
Turto bankas primena: apleisti valstybės objektai nėra vieta pramogoms ar turiniui socialiniuose tinkluose – draudimai patekti į juos skirti tam, kad būtų apsaugotos ne tik pastatų konstrukcijos, bet pirmiausia žmonių sveikata ir gyvybė.