Lrytas apklausa parodė, kad dauguma tėvų nenorėtų, jog jų paaugliai lankytųsi tokiose vietose, tačiau daugiau nei trečdalis mano, kad apie tokį vaikų elgesį greičiausiai net nesužinotų.
Valstybei priklausančius nenaudojamus objektus valdančios ir prižiūrinčios bendrovės Turto banko atstovai sako, kad nelaimių padeda išvengti ne tik fizinės apsaugos priemonės – ne mažiau svarbūs atviri pokalbiai su vaikais apie galimas rizikas.
Ko nežino tėvai?
Lrytas apklausoje skaitytojų buvo klausiama, ar jie leistų savo paaugliui lankytis apleistuose ar laikinai nenaudojamuose pastatuose.
Susiję straipsniai
Daugiau nei 59 proc. respondentų atsakė, kad nenorėtų, jog vaikas rizikuotų savo sveikata. Tačiau per 36 proc. apklausos dalyvių pripažino manantys, kad apie tokį paauglio elgesį greičiausiai nė nesužinotų. Per 4 proc. teigė nematantys problemos, jei tai daroma su draugais.
Turto banko Klientų aptarnavimo departamento direktorė Modesta Acutė pabrėžia, kad svarbiausia apie tokias rizikas kalbėti ne tada, kai nelaimė jau įvyksta, o gerokai anksčiau.
„Nenaudojami ar laikinai eksploatuoti netinkami pastatai nėra pramogų vieta. Iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti tiesiog tušti, tačiau juose slypi daugybė pavojų – nestabilios konstrukcijos, neuždengti rūsiai, byrančios perdangos, stiklo šukės ar kiti pavojingi elementai.
Todėl labai svarbu, kad tiek tėvai, tiek mokyklos, tiek pati visuomenė apie šias rizikas kalbėtų ne tik po nelaimingų atsitikimų, bet ir prevenciškai. Jauni žmonės dažnai neįvertina, kad viena akimirka gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai ar net gyvybei“, – sako ji.
Smalsumą kursto ir socialiniai tinklai
Anot Turto banko atstovės, paauglius į tokias vietas neretai atveda ne tik smalsumas, bet ir noras užfiksuoti išskirtinį turinį socialiniuose tinkluose.
„Paauglystėje smalsumas, noras patirti stiprių emocijų ar išbandyti ribas yra natūralus. Prie to prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuose apleistos vietos kartais pristatomos kaip išskirtinė fotografijų ar vaizdo įrašų vieta.
Tačiau tokiose vietose dažnai slepiasi realus pavojus. Nė viena nuotrauka ar vaizdo įrašas nėra verti rizikos sveikatai ar gyvybei.“
Pasak jos, su tokiais atvejais Turto bankas susiduria ir praktiškai.
„Sulaukiame pranešimų apie į teritorijas patekusius asmenis, o kartais apie tokius apsilankymus sužinome iš socialiniuose tinkluose pasirodžiusio turinio.
Nenaudojamus valstybės objektus stengiamės kuo operatyviau apsaugoti – užsandariname patekimo vietas, pagal poreikį aptveriame teritorijas, samdome fizinę apsaugą, įrengiame įspėjamuosius ženklus.
Vis dėlto fizinė priemonė nėra visiškai veiksminga, jei žmonės sąmoningai nusprendžia ją apeiti.“
Psichologė: svarbiausia ne kontrolė, o ryšys
Psichologė Elžbieta Malūnavičienė sako, kad noras išbandyti ribas yra natūrali paauglystės raidos dalis, todėl vien draudimais ar grasinimais tokio elgesio sustabdyti nepavyks.
Anot jos, daugiau nei trečdalio apklausos dalyvių atsakymas, jog apie tokį vaikų elgesį greičiausiai net nesužinotų, nebūtinai reiškia prastus santykius šeimoje.
„Paauglystėje vienas svarbiausių raidos uždavinių yra savarankiškumo ir tapatybės formavimasis. Dėl to jaunuoliai natūraliai siekia daugiau autonomijos, mažiau dalijasi informacija su tėvais, o santykis su jais pamažu tampa labiau partneriškas.
Tėvų žinojimas apie paauglio gyvenimą priklauso ne tiek nuo kontrolės, kiek nuo santykio su tėvais ir paties paauglio noro atsiverti. Kitaip tariant, tėvai dažniausiai žino tiek, kiek pats vaikas pasirenka papasakoti.
Jeigu jis žino, kad bus išklausytas, o ne iš karto nubaustas ar pažemintas, daug didesnė tikimybė, kad papasakos apie savo planus, draugus ar patirtis. Kita vertus, net ir labai šilti santykiai negali garantuoti visiško atvirumo“, – akcentuoja psichologė.
Paauglius į rizikingas vietas dažniausiai atveda ne noras sąmoningai pažeisti taisykles, o kelių veiksnių visuma – smalsumas, stiprių įspūdžių paieška, bendraamžių įtaka ir socialiniuose tinkluose matomas turinys.
„Paauglių smegenų atlygio sistema vystosi greičiau nei už savikontrolę atsakingos prefrontalinės smegenų sritys. Dėl šios priežasties paaugliai stipriau reaguoja į naujas, emociškai intensyvias patirtis
„Urban exploring (urbex) tapo interneto kultūros dalimi, kuri romantizuoja tokią veiklą ir sudaro klaidingą įspūdį, kad rizika yra minimali.
Taip atsitinka, nes žmonės linkę pervertinti elgesį, kuris atrodo dažnas jų informacinėje aplinkoje. Jei paauglys nuolat mato tokius vaizdus „TikTok“ ar „Instagram“, jam gali susidaryti įspūdis, kad tokia veikla yra įprasta ir saugi, nors iš tikrųjų tai kruopščiai atrinktos akimirkos.“
Psichologė pabrėžia, kad vien žinojimo apie pavojų dažniausiai nepakanka, nes žmonių sprendimus lemia ne tik turimos žinios, bet ir emocijos, socialinė aplinka bei konkreti situacija.
„Paauglystėje ypač stipriai veikia vadinamasis optimizmo šališkumas – jaunuoliai dažnai mano: „Nelaimės nutinka kitiems, bet ne man.“
Dėl to moralizavimas, bausmės ar grasinimai nepadeda. Tokie pokalbiai su paaugliu turėtų būti ne apie tai, ko negalima daryti, o apie tai, kaip atpažinti pavojingą situaciją, kaip nepasiduoti grupės spaudimui ir priimti sprendimą, kuriuo vėliau nereikėtų gailėtis.“
Anot psichologės, naudinga gali būti pasiruošti, konkrečiai pasirepetuoti ar „pražaisti“ galimus scenarijus (jei tai atsikartojančios situacijos) bei aptarti saugios pagalbos planą, jei situacija taptų pavojinga.
„Tai padidina tikimybę, kad paauglys kritiniu momentu priims saugesnį sprendimą. Kai paauglys žino, kad sudėtingoje situacijoje gali kreiptis pagalbos nebijodamas būti pažemintas ar iš karto nubaustas, rizikingo elgesio tikimybė mažėja.
Svarbiausi apsauginiai veiksniai yra šiltas emocinis ryšys su bent vienu suaugusiuoju bei aiškios, nuoseklios šeimos taisyklės“, – sako E. Malūnavičienė.
Vien draudimų neužtenka
M. Acutė pabrėžia, kad apsaugos priemonės gali sumažinti riziką, tačiau jos nepadės, jei žmonės sąmoningai nusprendžia nepaisyti draudimų. Todėl, anot jos, svarbu ne tik saugoti objektus, bet ir skatinti visuomenės atsakomybę.
„Informacijos yra gausu, todėl svarbiausias yra visuomenės neabejingumas. Ką parodė ir apklausa – yra manančių, kad lankytis laikinai nenaudojamuose pastatuose nėra nieko blogo. Kol pateisinsime tokius veiksmus, tol turėsime padidintą riziką, kad vienas toks vizitas pasibaigs sunkia trauma.“
Ji pabrėžia, kad saugesnė aplinka prasideda ne tik nuo užrakintų durų, tvorų ar įspėjamųjų ženklų – svarbus ir pačios visuomenės dėmesys. Pastebėtas pavojingas elgesys neturėtų būti vertinamas kaip nekaltas paauglių išdykavimas, nes laiku sureagavus galima užkirsti kelią nelaimei.
„Todėl raginame visus gyventojus, jei pamatote į privačią teritoriją bandančius įsibrauti asmenis, praneškite apie tai policijai.“