Valstybės nekilnojamąjį turtą valdantis Turto bankas prižiūri dalį negyvenamų ir laikinai nenaudojamų objektų, kuriuose svarbu užtikrinti saugumą ir užkirsti kelią pašalinių asmenų patekimui.
Valstybės nekilnojamąjį turtą valdantis Turto bankas prižiūri dalį negyvenamų ir laikinai nenaudojamų objektų, todėl jų saugumas – viena iš svarbių bendrovės užduočių. Turto bankas Lietuvoje valdo daugiau kaip 5,5 tūkst. objektų, kurių bendras plotas siekia apie 1 mln. kv. m.
Bendrovė objektų apsaugą organizuoja pagal konkrečią situaciją ir poreikį: teritorijos aptveriamos, ribojamas patekimas, įrengiamos apsaugos ir vaizdo stebėjimo sistemos, reguliariai tikrinama objektų būklė. Įsibrovimų padariniai šalinami kuo greičiau, bendradarbiaujama su apsaugos tarnybomis ir policija.
Susiję straipsniai
Vis dėlto vien fizinės apsaugos priemonės ne visada sustabdo smalsius lankytojus, todėl svarbu suprasti ne tik tokių vietų keliamus pavojus, bet ir tai, kodėl jos traukia paauglius.
Apie paauglių norą rizikuoti ir išbandyti ribas pasakoja vaikų ir paauglių psichologė, psichodinaminės krypties psichoterapeutė Milda Kielė.
Kodėl perspėjimų nepakanka?
Vasarą paaugliai daugiau laiko praleidžia su draugais, ieško naujų įspūdžių ir veiklų, o daliai jų nuotykiais tampa ir pavojingos vietos – negyvenami ar laikinai nenaudojami pastatai.
Nors suaugusiesiems toks pasirinkimas gali atrodyti sunkiai suvokiamas, M. Kielė sako, kad vien noro nepaisyti taisyklių čia ieškoti nereikėtų: „Rizikingą elgesį lemia ne viena priežastis – tam įtakos turi tiek paauglystės biologiniai ypatumai, tiek psichologiniai procesai. Paauglystėje dar vystosi už sprendimų priėmimą, impulsų kontrolę ir pasekmių vertinimą atsakingos smegenų sritys.“
Tačiau ne mažiau svarbu ir tai, kad šiame amžiaus tarpsnyje jauni žmonės aktyviai ieško savo tapatybės, nori geriau pažinti save ir išbandyti savo galimybes.
„Noras rizikuoti kyla ir iš psichologinės pusės. Paauglystėje labai stipriai vystosi tapatybė – jauniems žmonėms norisi suprasti, kas jie yra ir kas nėra, save įtvirtinti, išbandyti naujas ribas“, – teigia M. Kielė.
Ekspertės teigimu, paaugliams natūralu tikrinti savo galimybes, ieškoti naujų patirčių ir atsakymų į klausimą, ką jie sugeba. Todėl rizikos ieškojimas pats savaime nėra kažkas neįprasto.
„Jie nori pasitikrinti, kas jiems tinka, kas netinka. Iš tos psichologinės tapatumo pusės natūraliai kyla ir noras rizikuoti“, – sako vaikų ir paauglių psichologė.
Vis dėlto, tai nereiškia, kad paaugliai sąmoningai ieško pavojaus. Dažniau juos traukia pati patirtis ir emocija, o realios pasekmės lieka antrame plane.
Paslaptingumas dažnai nugali perspėjimus
Negyvenami pastatai daugeliui suaugusiųjų pirmiausia kelia mintis apie griūvančias konstrukcijas, atvirus šulinius ar kitus pavojus. Psichologė teigia, kad paaugliams jie neretai atrodo kaip paslaptinga, dar neatrasta vieta, žadanti stiprius įspūdžius:
„Apleistas pastatas tikrai gali traukti savo paslaptingumu, noru pažinti, smalsumu – kas ten yra. Kyla jaudulys įeiti, pasižiūrėti, atrasti. Noras patirti stiprias emocijas dažnai nukonkuruoja perspėjimus.“
Dėl šios priežasties tėvų ar mokytojų įspėjimai apie pavojus ne visada pasiekia tikslą. Tai nereiškia, kad paauglys jų negirdi – tiesiog juos vertina kitaip.
„Tie perspėjimai paaugliams dažnai skamba kaip perdėti. Jiems sunku iki galo suvokti tikrąjį pavojingumą. Kai nelaimė nėra patirta asmeniškai, rizika gali atrodyti tolima ir teorinė. Todėl vien pasakymo „ten pavojinga“ dažnai neužtenka“, – aiškina specialistė.
Noras pritapti tampa stipresnis už atsargumą
Dar vienas svarbus veiksnys – bendraamžių įtaka. „ Paauglystėje draugų nuomonė tampa ypač svarbi, todėl sprendimai retai priimami visiškai savarankiškai.
Jeigu paauglio draugai visi sako: einam į apleistą pastatą, tai vienam pasakyti, kad aš neisiu, nes čia pavojinga, tikrai gali būti labai sudėtinga.
Poreikis priklausyti grupei būdingas visiems žmonėms, tačiau paauglystėje jis ypač sustiprėja“, – sako M. Kielė.
Ji pabrėžia, kad būtent šiame amžiaus tarpsnyje jauni žmonės vis daugiau savęs atranda per santykį su bendraamžiais, todėl jų vertinimas tampa itin svarbus.
„Paaugliams labai svarbu turėti savo grupę. Atsisakyti gali būti baisu, nes kyla baimė, kad atstums, pasijuoks arba kitą kartą tiesiog nebepriims.“
Todėl rizikingas sprendimas kartais priimamas ne todėl, kad jis atrodo patrauklus, o todėl, kad alternatyva – likti nuošalyje – atrodo dar sunkesnė.
Socialiniai tinklai daliai tampa papildoma motyvacija
Rizikingos vietos dažnai tampa ir turinio kūrimo fonu. Kaip pastebi pašnekovė, nuotraukos ar vaizdo įrašai iš apleistų pastatų socialiniuose tinkluose gali atrodyti išskirtiniai, todėl daliai paauglių kyla noras tokią patirtį pakartoti: „Socialinių tinklų įtaka tikrai nėra vienoda visiems. Tačiau yra paauglių, kuriems virtualus pripažinimas tampa papildoma paskata ieškoti vis įspūdingesnio turinio.
Paaugliui, kuris renka patiktukus, tikrai gali kilti noras įkelti kuo ekstremalesnį, kuo įdomesnį turinį, kad surinktų kuo daugiau reakcijų.“
Anot psichologės, paaugliams svarbus kitų įvertinimas glaudžiai susijęs ir su smegenų atlygio sistema.
„Tas patiktukų rinkimas paaugliams dažnai būna svarbus. Jeigu jie kuria tokį turinį ir kelia jį į socialinius tinklus, tai tikrai gali paskatinti rizikuoti dar labiau“, – teigia ekspertė
Draudimai neveikia
Psichologė sako, kad didžiausia klaida, kurią daro suaugusieji, – bandymas tik drausti ar gąsdinti. Kur kas daugiau naudos duoda nuoširdus domėjimasis tuo, ką paauglys patiria ir kodėl jam tokia veikla atrodo patraukli.
„Su paaugliais labai svarbu ne sakyti, kaip jie turi elgtis, o klausti: kaip tu galvoji? Kokie ten gali būti pavojai? Tai leidžia ne tik kalbėtis apie pasekmes, bet ir suprasti tikruosius motyvus. Svarbu bandyti suprasti, kokią naudą vaikas mato tokiose veiklose. Kaip jis jaučiasi ten eidamas, kaip jaučiasi išėjęs.“
Pasak specialistės, kai suaugusieji apsiriboja vien gąsdinimu, paaugliams jie dažnai atrodo nesuprantantys jų pasaulio.
„Jaunimui tai dažnai skamba kaip perdėjimas. Bet kai suaugęs bando suprasti, kaip jis mato situaciją, atsiranda daugiau galimybių kalbėtis.“
Psichologė ragina ne tik aptarti galimus pavojus, bet ir kartu ieškoti alternatyvų.
„Labai svarbu neeliminuoti rizikos iš paauglio gyvenimo. Reikia galvoti, kur jis galėtų ją patirti saugiau. Tam tinka laipynių parkai, zipline trasos, riedlentės, naktiniai žygiai ir kitos aktyvios veiklos, kurios leidžia patirti adrenalino nepatenkant į gyvybei pavojingas situacijas.“
Daugeliu atvejų noras rizikuoti yra natūrali paauglystės dalis, kylanti iš smalsumo ir noro patirti naujų įspūdžių. Tačiau psichologė pastebi, kad kartais toks elgesys gali signalizuoti ir rimtesnius emocinius sunkumus.
„Būna, kad paaugliai rizikingai elgiasi todėl, kad jiems vienodai, kas su jais atsitiks. Kai paauglys elgiasi rizikingai todėl, kad jam nėra svarbu, kas su juo nutiks, tai tikrai labai rimtas ženklas, kad jam reikia pagalbos.“