Vadinamasis Vroclavo „Trzonolinowiec“ (daugiabutis su centriniu laikančiuoju branduoliu) – vienas keisčiausių Lenkijos gyvenamosios architektūros eksperimentų. 1963–1967 m. pastatytas namas 1967-aisiais net pelnė Metų namo titulą, tačiau šiandien stovi tuščias, o jo gelbėjimui reikia milijonų.
Aukštus pirmiausia „sukrovė“ ant žemės
Pastato konstrukcija buvo visiškai kitokia nei įprastų daugiabučių.
Susiję straipsniai
Pirmiausia buvo išlietas centrinis gelžbetoninis branduolys, kuriame įrengta laiptinė, liftas ir inžinerinės komunikacijos.
O atskirų aukštų perdangos buvo gaminamos apačioje, viena ant kitos, aplink tą branduolį.
Tada prasidėdavo įspūdingiausia proceso dalis: perdangos hidrauliniais įrenginiais buvo keliamos aukštyn dvylika plieninių lynų ir tvirtinamos numatytame aukštyje.
Todėl vienuolikos aukštų namą pavyko pastatyti statybvietėje nenaudojant nė vieno krano.
Pabaigus konstrukciją lynai buvo įtempti ir įtvirtinti pamatuose.
Visa idėja buvo paremta noru sumažinti tradicinių laikančiųjų konstrukcijų kiekį ir taip taupyti medžiagas.
Kiekvienas butas – kampinis
Eksperimentas neapsiribojo vien konstrukcija.
Kiekviename aukšte buvo po keturis butus, išdėstytus pastato kampuose. Iš viso jų įrengta 44.
Visi butai gaudavo šviesos iš dviejų pusių, o lengvos vidinės pertvaros leido gana lengvai keisti kambarių išplanavimą. Tuo metu tai buvo laikoma labai pažangiu sprendimu.
Namuose buvo ir kitų neįprastų detalių: grindų bei lubų šildymas, langai be įprastų palangių, besisukantys langų elementai.
Tačiau gyventojams eksperimentas patiko ne visada.
Praminė „pakaruokliu“
Namas Vroclave greitai gavo pravardę „Wisielec“ – „Pakaruoklis“.
Pasakojama, kad pučiant stipresniam vėjui konstrukcija svyruodavo taip smarkiai, jog voniose pradėdavo teliūskuoti vanduo. Atsirasdavo ir plyšių sienose.
Problemų kėlė pačios plieninės pakabos – jos reaguodavo į temperatūros pokyčius, traukdavosi ir plėsdavosi, o tai ilgainiui paveikė fasadus ir pertvaras.
Septintajame dešimtmetyje sumanytas lengvas „pakabintas“ namas jau kitą dešimtmetį buvo pradėtas stiprinti.
Plieniniai lynai buvo apgaubti ir papildomai paremti konstrukciniais elementais. Galiausiai pirminė idėja buvo iš esmės pakeista – pastatas faktiškai tapo nebe namu ant lynų, o konstrukcija, papildomai paremta kolonomis.
Gyveno žinomi menininkai
Eksperimentinis namas iš pradžių gyventojų nežavėjo, o norinčiųjų jame apsigyventi trūko. Galiausiai jame buvo apgyvendinta nemažai menininkų.
Tarp jų garsūs lenkų aktoriai Bogusławas Linda ir Krzysztofas Globiszas, scenaristas Cezary Harasimowiczius bei kiti kultūros pasaulio žmonės. Keistas konstrukcinis eksperimentas ilgainiui tapo ir viena iš Vroclavo modernizmo ikonų.
Tačiau dar po kelių dešimtmečių išryškėjo kur kas rimtesnės konstrukcijos problemos. Dėl plieninių elementų korozijos ir galimos avarijos grėsmės pastatas buvo ištuštintas. Šiandien vienuolikos aukštų namas stovi tuščias Vroclavo centre.
2025 m. buvo pritarta jo rekonstrukcijos projektui, tačiau darbai stringa. 2026 m. birželį paskelbus konkursą pirmajam remonto etapui neatsirado nė vieno norinčio rangovo, o liepą, paskelbus konkursą visam remontui, pateiktas vos vienas pasiūlymas.
Gelbėjimui reikia milijonų
Numatyta ne kosmetinė, o beveik visiška pastato rekonstrukcija – turėtų būti tvarkoma konstrukcija, fasadai ir visos vidaus inžinerinės sistemos.
Darbų kaina vertinama maždaug 15–17 mln. zlotų ( apie 3,5–4 mln. eurų). Tačiau daugiabučio bendrija tokių pinigų neturi.
Vroclavo valdžia net pasiūlė butų savininkams apsvarstyti galimybę juos parduoti vystytojui, kuris galėtų imtis pastato rekonstrukcijos.
Taip pastatas, kuris prieš beveik 60 metų buvo laikomas drąsia ateities statybos vizija, šiandien tapo sudėtingu paveldo ir inžinerijos galvosūkiu.
Ironiška, kad kadaise jo konstrukcija turėjo taupyti medžiagas ir pinigus. Dabar tam pačiam namui išgelbėti reikia milijonų.
Parengta pagal „Architektura-Murator“