Pirmadienį jis įregistravo tai numatantį pasiūlymą Statybos įstatymo pataisoms. Šia iniciatyva parlamentaras siekia sumažinti biurokratinę naštą, sutrumpinti pasirengimą statyboms ir palengvinti būsto įperkamumą.
Jei Seimas pritartų, statybos leidimo nereikėtų, jei statomas, rekonstruojamas vienbutis, dvibutis gyvenamasis namas ir jų priklausiniai.
Nereikėtų statybos leidimo ir tuo atveju, kai remontuojant vienbutį, dvibutį gyvenamąjį namą ir jų priklausinius keičiasi statinio išvaizda, arba kai keičiama statinio kategorija į neypatingąjį ar ypatingąjį statinį.
Susiję straipsniai
L. Jonauskas taip pat siūlo nustatyti atvejus, kai statant, remontuojant ar rekonstruojant individualius namus statybos leidimas būtų reikalingas.
„Saugomose gamtos ir kultūros paveldo teritorijose statybos leidimo reikalavimas išliktų. Leidimas ir toliau būtų reikalingas, kai Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje statoma ne sodyboje, taip pat UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų ar vietovių teritorijose, kultūros paveldo objektų teritorijose ir kultūros paveldo vietovėse“, – Eltai teigė Seimo narys.
Pasak jo, augančios būsto kainos ir mažėjantis būsto įperkamumas miestuose vis daugiau šeimų skatina ieškoti galimybių įsikurti priemiesčiuose ar už miestų. Tačiau įsigijus sklypą ir nusprendus statytis namą, kelią iki nuosavo būsto gali prailginti užsitęsiančios statybos leidimo gavimo procedūros.
„Šeimos skaičiuoja, kur ir kokį būstą gali sau leisti. Kai įsigyti būstą mieste per brangu, ieško sklypo toliau nuo centro, planuoja nuosavo namo statybas. Vien statybos leidimo gali reikėti palaukti ne vieną mėnesį, o šis popieriukas gali pabranginti svajonių namus ne vienu tūkstančiu eurų. Kol žmonės laukia statybos leidimo, reikia mokėti už nuomojamą būstą, per šį laiką gali keistis statybos darbų ir medžiagų kainos. O perteklinės biurokratinės kliūtys tik atitolina įsikūrimą būste ir dar labiau didina šeimų išlaidas“, – tvirtino socialdemokratas.
Atsisakius statybą leidžiančių dokumentų gavimo procedūros, jo teigimu, išliktų pareiga laikytis statybai taikomų reikalavimų.
„Jeigu sklype galima gyvenamojo namo statyba, projektas parengtas specialistų ir atitinka nustatytus reikalavimus, papildomos biurokratinės procedūros – tik betikslė našta. Paprastesnis procesas padėtų šeimoms aiškiau planuoti statybų pradžią ir biudžetą“, – sakė parlamentaras.
Kaip skelbė ELTA, rugsėjį Seimas pradėjo svarstyti įstatymų pataisas, siūlančias leisti žmonėms lengvatinėmis sąlygomis, tam tikrais atvejais be statybos leidimų, pasistatyti gyvenamąjį namą soduose.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko L.Jonausko pateikta iniciatyva numato, kad sodo sklype statomiems vienbučiams gyvenamiesiems namams ir sodo namams, kurių plotas neviršija 80 kv. metrų, o aukštis – 8,5 metro, nebereikėtų statybos leidimo.
Tai numatančias Sodininkų bendrijų ir Statybos įstatymų pataisas po pateikimo palaikė 82 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 10 susilaikė. Projektas keliaus svarstymui į Seimo Aplinkos apsaugos ir Kaimų reikalų komitetus, o plenarinėje salėje vėl atsiras gruodžio 1 d.
Jei Seimas pritartų, būtų grąžinta iki 2024 m. lapkričio galiojusi tvarka dėl gyvenamųjų namų statybos sodų teritorijose.
Siūloma, kad nauja statybų tvarka soduose įsigaliotų jau nuo kitų metų.
Naują reguliavimą siūloma taikyti ir jau pradėtai ir nebaigtai vienbučių namų ir sodo namų statybai.