Kai dauguma sodininkų žiemą ilsisi ir laukia pavasario, patyrę augalų augintojai jau sausio mėnesį eina į sodą su kibirėliu. Skamba neįprastai? Anaiptol.

Tręšimas žiemą – senas, agronomų vis dažniau rekomenduojamas metodas, kuris leidžia išnaudoti natūralų gamtos ciklą ir padėti augalams pačiu tinkamiausiu metu.

Tirpstantis sniegas veikia tarsi natūralus „maistinių medžiagų liftas“: jis lėtai perneša trąšas į gilesnius dirvos sluoksnius ir pristato jas būtent ten, kur miega šaknys.

Šis procesas vyksta daug švelniau nei pavasarį, kai trąšos dažnai nusėda paviršiuje ir taip ir nepasiekia augalų.

[[ge:lrytas:lrytas:40937950]]

„Žieminis tręšimas Lietuvoje gali būti labai efektyvus, jei jis atliekamas ne mechaniškai, o suprantant procesą. Tirpstantis sniegas leidžia maistinėms medžiagoms pasiekti šaknų zoną palaipsniui, todėl augalai pavasarį gauna startinę energiją be streso. Svarbiausia – saikas ir tinkamas metas: purus sniegas, neįšalusi dirva ir tinkamai parinktos trąšos“, – teigia agronomai.

Kodėl žieminis tręšimas veiksmingas ?

[[ge:lrytas:lrytas:40931358]][[ge:lrytas:lrytas:40939733]][[ge:lrytas:lrytas:40960514]]

Lietuvos žiemos – permainingos: sniegas, atlydžiai, vėl šaltis. Būtent šis ciklas sudaro idealias sąlygas lėtam trąšų judėjimui į dirvą.

Tirpstantis sniegas:

švelniai tirpdo granules,

pamažu leidžia maisto medžiagoms skverbtis žemyn,

neleidžia augalams „nudegti“,

padeda pasiekti gilesnius šaknų sluoksnius, kuriuos vasarą drėkinti daug sunkiau.

Dėl to žiemą patręšti augalai pavasarį pabunda greičiau, formuoja kaulą stipresnę šaknų sistemą ir yra atsparesni: vėlyvoms šalnoms, pavasarinėms liūtims, drėgmės svyravimams, ligoms. Kokias trąšas rinktis žiemą?

Žiemai tinka tik tam tikros trąšų rūšys – tos, kurios ištirpsta lėtai ir yra saugios žemesnėse temperatūrose.

1. Azotinės trąšos: amonio salietra, karbamidas Agronomai šias trąšas dažnai rekomenduoja vaismedžiams ir uogakrūmiams, ypač seniems sodams.

Kodėl žiemą jos veiksmingos:

azotas veikia kaip augimo variklis, tirpstantis sniegas jį nuneša gilyn ir apsaugo nuo nudeginimo, efektyvu, jei sodas pavargęs, o vaismedžių derlius – skurdus. Svarbu: naudojamos tik nedidelės dozės, 30–40 g medžiui.

Netinka šilauogėms ir kitiems rūgštamėgiams.

[[ge:lrytas:lrytas:40983390]]

2. Medžio pelenai (natūralus, lietuviams geriausiai tinkantis būdas) Pelenai Lietuvoje yra aukso vertės – ypač Dzūkijoje ir Aukštaitijoje, kur dirvos rūgštėja.

Kuo pelenai naudingi žiemą?

Praturtina kalio ir fosforo atsargomis, stiprina augalų atsparumą šalnoms, mažina dirvos rūgštingumą (kas ypač aktualu daugeliui vaismedžių).

Tinka: kaulavaisiai, obelys, slyvos, serbentai, avietės, daugiametės gėlės.

Netinka: rododendrai, šilauogės, spygliuočiai.

3. Kompostas ir perpuvęs mėšlas

Tai vieni saugiausių ir universaliausių žieminių būdų.

Kompostas padengia dirvą apsauginiu sluoksniu, pavasarį išlaisvina maisto medžiagas, gerina dirvos struktūrą ir drėgmę.

Perpuvęs mėšlas tinka molingoms ir sausoms Lietuvos dirvoms, rekomenduojamas kriaušėms, slyvoms, serbentams. Tik perpuvęs – šviežias žiemą netinka. 4. Lėtai veikiančios rudeninės trąšos (daugiau K + P, mažiau N)

Puikus variantas permainingam klimatui, kai žiema neturi vieno scenarijaus.

Jos stiprina šaknų sistemą, saugo nuo vėlyvų šalnų, padeda formuotis žiedpumpuriams, tinka vejam, rožynams, dekoratyviniams krūmams. Kokiems augalams žieminis tręšimas tinka labiausiai?

Vaismedžiai: obelys, kriaušės, slyvos, trešnės. Jų šaknys gilios, todėl tirpsmo vanduo idealus būdas pristatyti maisto medžiagas.

[[ge:lrytas:lrytas:40983392]]

Uogakrūmiai: serbentai, agrastai, avietės. Jie bunda labai anksti ir pavasarį dažnai nespėjame jų patręšti.

Svogūninės gėlės: tulpės, narcizai. Dygsta dar su sniegu, todėl energijos joms reikia iš anksto.

Daugiametės gėlės ir gėlynai: bijūnai, vilkdalgiai, flokai. „Suvalgo“ trąšas pačiu laiku – pavasario pradžioje.

Veja – žieminis jos tręšimas veikia kaip investicija į požeminę dalį – žolė startuoja greičiau ir tolygiau.

Braškių lysves galima barstyti pelenais arba trupučiu komposto, jei sniego nedaug.

Kada žiemą tręšti negalima?

Ant šlaito – tirpsmo vanduo viską nuneš.

Ant ledo – trąšos nučiuožia paviršiumi.

Ant giliai įšalusios žemės – medžiagos negali skverbtis gilyn.

Kai sniego > 20–25 cm – efektas tampa minimalus.

Prie laukiamo lietaus – trąšos nuplaunamos per greitai.

Kaip tręšti?

Pasirinkite dieną, kai sniego sluoksnis purus ir neįšalęs. Išbarstykite mažą normą trąšų aplink medį ar krūmą (perimetru). Nepilkite tiesiai prie kamieno. Laukite atlydžio – gamta atliks likusį darbą. Žieminis tręšimas nėra magija ar naujas atradimas. Tai – senas agronominis metodas, kuris atgimė dėl klimato kaitos: varginantys pavasario lietūs, ankstyvos šalnos ir permainos augalams tampa rimtu išbandymu. O žiemą paskleistos maistinės medžiagos padeda jiems ištverti šiuos stresus be nuostolių.

Trumpai tariant – žiemą tręšti ne tik galima, bet ir verta, jei tai daroma teisingai.

Šaltiniai: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC); Royal Horticultural Society (RHS); Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT)

Sniegas kaip trąša? Žiemos metodas, kuris veikia geriau nei pavasarinis tręšimas