HVAC – šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų – meistrai iš šaltų regionų šį klausimą aiškina labai paprastai: viską lemia tai, ar sistema dar sugeba pati save atitirpinti.
Kada nieko neliesti ir ledo palikti ramybėje?
Jei sistema pati sugeba įsijungti atitirpinimo režimą, ledą reikia palikti ramybėje.
Kaip suprasti, kad ji veikia:
įrenginys retkarčiais trumpam sustoja ir nustoja šildyti;
iš lauko bloko ima kilti garai;
girdisi duslesnis, kitoks veikimo garsas;
po keliolikos minučių šildymas grįžta.
Tai reiškia, kad šilumos siurblys pats tirpdo ledą iš vidaus. Tokio ledo nereikia nei krapštyti, nei kasti. Jo neliečia net meistrai.
Vienintelis darbas šiame etape – nuvalyti sniegą aplink bloką, kad būtų oro pritekėjimas.
Kada jau būtina tirpdyti drungnu vandeniu?
Kai atitirpinimo režimas nebeįsijungia ir sistema akivaizdžiai nebesusitvarko su ledu. Tai matoma iš požymių:
ledas storas ir kietas kaip akmuo;
blokas „užmūrytas“, ventiliatoriaus beveik nesimato;
įrenginys visą dieną neatitirpdinėja;
šildymas namuose pastebimai silpsta;
girdisi sunkesnis, įtemptas darbas.
Tokiu atveju ledą palikti yra pavojinga. Sistema užsikemša, trūksta oro, kompresorius dirba ant ribos.
Profesionalai tokiose situacijose tirpdo ledą drungnu, ne karštu vandeniu. Tai įprasta praktika Kanadoje ir Skandinavijoje, kur žiemos dar griežtesnės nei Lietuvoje.
Kaip tai daroma:
nuvalomas sniegas aplink bloką;
pilama šilto (ne karšto) vandens, vengiant elektronikos zonos;
ledas paliekamas natūraliai sutrūkti ir nutekėti.
Po to įrenginys gali vėl atlikti normalų atitirpinimo ciklą.
Ko nereikia daryti
Mechaninis gramdymas yra dažniausia gedimų priežastis.
Lamelės ir šilumokaitis yra labai ploni – juos lengva pažeisti net minkštu įrankiu.
Nereikia naudoti druskos, karbamido ar kitų tirpiklių. Jie sukelia koroziją ir gali patekti į elektronikos zonas.
Nereikia pilti verdančio vandens, nes metalas gauna stiprų temperatūros šoką, o vamzdeliai gali trūkti.
Negalima palikti bloko visiškai užpustyto visai dienai ar savaitei. Tokiu atveju sistema dirba dusdama ir rizikuojate rimtu gedimu.
Dažniausios klaidos, kurias šiuo metu daro namų šeimininkai
Šaltis išryškino kelias nuolat pasikartojančias klaidas. Jas įvardija ir Lietuvos meistrai, dirbantys su tokiais gedimais.
Ledas gramdomas peiliu, atsuktuvu ar kastuvu. Tai beveik garantuotas kelias sugadinti šilumokaitį. Pažeista vieta neberemontuojama – jai keisti reikia viso mazgo.
Vanduo pilamas tiesiai ant laidų ar elektronikos dėžutės.
Vanduo turi būti pilamas tik ant ledo, o ne ant elektronikos mazgų.
Bandymas išjudinti užšalusias ventiliatoriaus mentes ranka.
Tai tiesiausias kelias sulenkti mentę, sulaužyti motorą arba sukelti vibraciją, kuri vėliau sugadina visą bloką.
Blokas paliekamas visiškai užverstas sniegu.
Net 10–20 cm sniego siena aplink bloką stipriai sumažina oro srautą ir perkaista kompresorių.
Uždengimas sandariu uždangalu.
Tarp uždangalo ir metalo įkalinama drėgmė, kuri virsta ledo sluoksniu arba sukelia koroziją.
Tikėjimas, kad „gal rytoj atitirps“. Prie minus dvidešimties ne tik neatitirps, bet ir sustorės. Kuo ilgiau laukiama, tuo sunkiau ir rizikingiau ledą pašalinti.
Kas nutiks, jei paliksite storą ledo sluoksnį?
Sistema pradės šildyti daug silpniau, nes šilumokaitis praranda galimybę atlikti šilumos mainus.
Elektros sąnaudos gali padidėti kelis kartus.
Atitirpinimo režimai gali visai nebeįsijungti.
Kompresorius dirbs perkrautas ir gali perkaisti.
Blogiausiu atveju įrenginys sustos, o remontas žiemą kainuoja daug.
Ką daryti dabar?
Jei sistema dar įsijungia į atitirpinimo režimą – ledo nelieskite.
Jei ji nebeatitirpsta ir blokas akivaizdžiai apaugęs ledu – tirpdykite drungnu vandeniu.
Tai vienintelis metodas, kurį realiai naudoja šaltų regionų profesionalai ir kuris saugiai leidžia atstatyti įrenginio darbą.