Latvių portalui TV3.lv kalbėjusi daržininkystės ekspertė, kurios įžvalgos aktualios ir Lietuvai, patikino, kad storas sniego sluoksnis ne naikina šliužus – jis juos apsaugo.
Kodėl šliužų kiaušinėliai nešąla?
Ekspertai Baltijos šalyse ir tarptautiniuose aplinkosaugos portaluose aiškina tą patį: šliužų kiaušinėliams pavojingas ne šaltis, o tik labai specifinės sąlygos.
Sniegas veikia kaip kailiniai
Po 10–40 cm sniego dirva dažnai būna vos apie 0 °C. Tai idealūs žiemojimo „apartamentai“ tiek kiaušinėliams, tiek jauniems šliužams. Tuo pat metu žmonės viršuje mato –15 ar –20 °C ir klaidingai daro išvadą, kad viskas iššals.
Kiaušinėliai paslėpti giliai
Šliužai juos slepia žolės kupstuose, komposto pakraščiuose, tarp lapų, prie pamatų – vietose, kur šaltis neprasiskverbia taip lengvai.
Trumpi šalčio pliūpsniai nepadeda
Kad populiacija sunyktų, reikia ilgalaikio kailsalio be sniego, kurio mūsų regione pasitaiko itin retai. Tai pažymi ne tik Baltijos šalių specialistai, bet ir Didžiosios Britanijos sodininkystės portalai („GrowVeg“), bei invazinių rūšių tyrėjai Norvegijoje ir Estijoje.
Kitaip tariant – gamta pati šliužų neišnaikins.
Invazinis ispaninis arionas – čia ilgam Tarptautiniuose duomenų rinkiniuose (CABI, Europos invazinių rūšių stebėsena) ispaninis arijonas (Arion vulgaris) įtrauktas į agresyviausių invazinių rūšių Europoje sąrašus.
Per kelis dešimtmečius jis užėmė didžiąją dalį Vidurio, Šiaurės ir Rytų Europos, o naujausi klimato modeliai leidžia manyti, kad jo arealas gali plėstis dar į šiaurę.
Estijos ekspertų tyrimai patvirtina, kad sniegingų, net ir šaltų žiemų šliužai čia pasirodo dar gausiau, nes sniegas juos apsaugo.
Lietuve paramą naikinti šliužus galima gauti net 4 metus
Ši žiema gali dar kartą įrodyti, kad vien gamtos nepakanka. Todėl Lietuvoje į kovą įtraukiamos ne tik sodo pirštinės ir kibirai, bet ir valstybinė parama.
Aplinkos projektų valdymo agentūra APVA skyrė 5,6 mln. eurų invazinėms rūšims mažinti – tarp jų ir ispaniškajam šliužui.
Paraiškas gali teikti savivaldybės, įmonės, bendrijos ir pavieniai asmenys;
parama skiriama 6 rūšių, tarp jų ispaninio ariono, kontrolei;
priemonės turi būti vykdomos 4 metus iš eilės, o 5-aisiais – stebėsena;
tikslingiausia jungtis su kaimynais ir apimti vientisas teritorijas.
Tai pirmas kartas, kai ši invazinė rūšis Lietuvoje pripažįstama valstybiniu mastu sprendžiama problema, o ne tik šeimininkų bėda.
Ką daryti sodininkui šį pavasarį?
Ekspertai ir tarptautiniai sodininkystės šaltiniai daug kur sutaria:
Pradėti anksti, vos nutirpus sniegui:
apžiūrėti daržą ir komposto zonas,
naikinti lapų kupstas ir slėptuves,
rinkti pirmuosius šliužus – nuo jų priklauso vasaros populiacija.
Rinkimas – nuobodus, bet veiksmingiausias metodas:
rinkti ryte ir vakare, sunaikinti karštu vandeniu ar užkasant.
Barjerai ir spąstai:
pelenai, kiaušinių lukštai, diatomitinė žemė – tik trumpam, bet padeda;
alaus ar vaisių spąstai – senas, bet populiarus metodas.
Natūralūs priešai
Ežiai, varlės, paukščiai, antys – verta kurti joms tinkamas buveines.
Cheminės priemonės – atsargiai
Moliuskocidai veiksmingi, bet kenkia ir naudingiems šliužams. Tyrėjai rekomenduoja naudoti mažesnį granulių kiekį ir vengti beatodairiško barstymo.