2025 metų pabaigoje susiformavo nuolatinė sniego danga, kuri palaipsniui didėdama pasiekė 15–30 centimetrų. Sniegas yra gera šilumos izoliacija, o kadangi jis iškrito ant neįšalusios žemės, dvimečių ir daugiamečių augalų šaknų sistema toliau funkcionuoja, eikvodama sukauptas maistines medžiagas. Vyresnysis sodo specialistas Maris Narvils paaiškino, kad žiemą tai neturėtų vykti.
Kaip sumažinti augalų žūties riziką
Vienas iš būdų padėti augalams – trypti sniegą aplink medžius ir krūmus. Taip dirva greičiau įšals, o šaknų sistema bus priversta pereiti į jai būtiną žiemos ramybės periodą. Sutankinus sniego dangą taip pat sumažinama šaknų kaklelio perdžiūvimo ar iššutimo rizika.
Jauniems vaismedžiams didelį pavojų kelia graužikai, nes purus sniegas netrukdo jiems pasiekti medžių žievės. Neseniai pasodintų vaismedžių ir krūmų antžemines dalis galima išgelbėti tik visiškai jas uždengiant žiemine agroplėvele, tačiau dideliuose plotuose tai neįmanoma, todėl ten išlieka iššalimo rizika. Centro prognozėmis, pirmiausia gali nušalti praėjusių metų ūgliai, kurių ilgis viršija 50 centimetrų.
Populiariausias apsaugos būdas – medžius ir krūmus dengti specialiomis medžiagomis (agrotekstile). Taip pat tinka paklodės, maišinis audinys ar laikraščiai. Augalus apdengti reikėtų vakare, kai prognozuojamos naktinės šalnos, o nuimti – ryte pakilus temperatūrai.
Atsparumo šalčiui rodikliai
Obelų pumpurai ištveria nuo –2,7 °C iki –3,8 °C šaltį. Kriaušių pumpurai – nuo –1,6 °C iki –3,5 °C. Slyvų – nuo –1,1 °C iki –5,0 °C.
Išsiskleidusiems žiedams lemtinga gali tapti temperatūra nuo –0,5 °C iki –1,5 °C.
Mirštantis ar dalinai nukentėjęs medis, tinkamai jį prižiūrint, greičiausiai atsistatys. Tikėtina, kad pavasarį, nutirpus sniegui, nauji ūgliai gali išstumti negyvas, šalčio pažeistas šakas. Visgi specialistai pabrėžia, kad iki pavasario tiksliai įvertinti žalos mastą neįmanoma.
Šaltinis: mixnews.lv