Druska tirpdo ledą, bet kartu ardo grindinio dangą, skatina trinkelių ir betono irimą, palieka baltas apnašas. Ji patenka į dirvožemį, veikia augalus, o gyvūnams gali sukelti letenų sudirgimą. Ilgainiui tai tampa ne tik estetikos, bet ir infrastruktūros problema.
Kaip paprasčiausią sprendimą minėtas portalas įvardija smėlį.
Jis ledo netirpdo, tačiau padidina paviršiaus šiurkštumą ir sukibimą. Tokiu atveju problema sprendžiama ne cheminiu, o mechaniniu būdu – mažinama slydimo rizika, nekeičiant paviršiaus struktūros ir nedarant žalos aplinkai.
Vis dėlto rinkoje yra ir kitų alternatyvų.
Magnio chloridas veikia panašiu principu kaip įprasta kelių druska – jis mažina vandens užšalimo temperatūrą ir tirpdo ledą. Tačiau jo veikimas laikomas stabilesniu esant žemesnei temperatūrai: jis išlieka efektyvus ir tada, kai paprasta druska nebeveikia. Dėl to ši medžiaga dažniau pasirenkama vietose, kur žiemos sąlygos atšiauresnės arba kur reikia greitesnio rezultato.
Magnio chloridas mažiau skatina betono ir trinkelių irimą, rečiau palieka baltas apnašas. Nors tai nėra visiškai neutrali medžiaga, magnio chloridas paprastai laikomas mažiau agresyviu augalams ir dirvožemiui, todėl dažniau naudojamas šalia želdinių, dekoratyvinių krūmų ar vejų.
Tuo tarpu diatominė žemė, kaip ir smėlis, veikia mechaniškai – sukuria papildomą trintį. Tai natūrali medžiaga, neturinti agresyvaus cheminio poveikio aplinkai.
Sprendimas priklauso nuo situacijos: jei reikia greitai ištirpdyti ledą – pasirenkamos cheminės priemonės, jei svarbiausia stabilumas ir dangos apsauga – pakanka sukibimą gerinančių. Tačiau akivaizdu, kad druska nėra vienintelis pasirinkimas.