Pirmoji rekomendacija – naudoti kavos tirščius. Jie barstomi aplink augalus ar lysvių pakraščiuose. Kofeinas veikia kaip natūrali atbaidymo medžiaga, o tirščiai papildomai pagerina dirvos struktūrą ir praturtina ją azotu.
Taip pat siūlomi susmulkinti kiaušinių lukštai, žvyras arba rupus smėlis. Šliužai juda minkštu kūnu, todėl šiurkštus, aštrus paviršius apsunkina jų judėjimą ir sumažina tikimybę, kad jie pasieks augalą.
Dar viena priemonė – vario juosta. Ji klijuojama aplink vazonus ar pakeltas lysves. Manoma, kad šliužams kontaktas su variu sukelia elektrocheminį pojūtį, todėl jie tokio barjero vengia.
Kodėl invaziniai ispaniškieji šliužai kelia grėsmę vietiniams giminaičiams?
Straipsnyje taip pat minimi alaus spąstai. Į žemę įkastas indas su alumi pritraukia šliužus savo kvapu. Tai jau ne tik atbaidymo, bet ir populiacijos mažinimo metodas.
Tarp prevencinių sprendimų – tam tikras augalų pasirinkimas. Aromatingos žolelės, tokios kaip mėtos, levandos ar česnakai, gali sumažinti šliužų aktyvumą konkrečioje zonoje. Taikykite kaimyninį sodinimą – šliužus atbaidančius augalus sodinkite šalia tų, kuriuos jie labiausiai mėgsta.
Susiję straipsniai
Be to, rekomenduojama mažinti drėgmės perteklių ir galimas slėptuves – nepalikti ant žemės lentų, akmenų, tankių lapų sankaupų, reguliariai tikrinti komposto vietą. Šliužai aktyviausi drėgnomis sąlygomis ir slepiasi pavėsingose, vėsiose vietose.
„Tom’s Guide“ pabrėžia, kad šios priemonės nėra momentinis sprendimas, tačiau jos gali padėti sumažinti šliužų pridaromą žalą.