Gėlė, kvepianti vanile: kodėl sodininkai šluoja lentynas dėl šio aromatingo augalo?

Heliotropas Europą pasiekė iš Pietų Amerikos, kur jis auga kaip daugiametis augalas. Vidutinių platumų klimate jis dažniau auginamas kaip vienmetis, tačiau tai netrukdo jam išlikti vienu aromatingiausių ir dekoratyviausių vasarinių augalų.

Jį atpažinti galima iš tankių žiedynų kekių, siekiančių 10–20 cm, bei išraiškingų lapų. Prekyboje pasitaiko veislių, kurių aukštis svyruoja nuo 20 iki 60 cm, o žiedų spalva – nuo sodriai violetinės iki baltos. Dėl šios įvairovės heliotropas tinka tiek gėlynams, tiek pakabinamiems vazonams.

Pagrindinis augalo ypatumas – judėjimas paskui saulę. Žiedynai dienos metu sukasi link šviesos, o vanilės aromatas stipriausias vakare.

Stiprus aromatas, išliekantis iki rudens.

Efektinga lapija, puošianti gėlyną net be žiedų.

Tinka vazonams, loveliams ir bordiūrams.

Platus veislių pasirinkimas.

Atsparumas karščiui, jei laistoma reguliariai.

Heliotropas sužysta praėjus 3–4 mėnesiams po sudygimo, todėl sėti jį geriausia vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.

Sėklomis, surinktomis mūsų klimate, pasitikėti nerekomenduojama – jos dažnai nespėja subręsti ir pasižymi prastu dygumu. Geriau rinktis žinomų gamintojų hibridus.

Heliotropas mėgsta purų ir maistingą substratą. Tinka mišinys iš lygių dalių puvinio, durpių ir smėlio. Prieš sėją dirvą rekomenduojama dezinfekuoti.

Sėklos paskirstomos drėgno substrato paviršiuje ir užberiamos 1–2 mm žemės sluoksniu. Indas uždengiamas plėvele ir laikomas +18–20 °C temperatūroje. Daigai gali pasirodyti per 3 savaites.

Pasirodžius daigams, plėvelė nuimama, o augalai perkeliami į ryškią šviesą. Po 12–14 dienų atliekamas pirmas tręšimas kompleksinėmis trąšomis.

Užaugus dviem tikriesiems lapeliams, augalai išsodinami į atskirus ne mažesnius nei 9 cm gylio vazonėlius. Praėjus savaitei po pikiavimo atliekamas pakartotinis tręšimas. Kad krūmas būtų tankus, augalams pasiekus 10–12 cm aukštį, nuskabomos viršūnės.

„Auginant heliotropų daigus, svarbiausia šviesa. Be pakankamo apšvietimo sėjinukai ištįsta ir praranda dekoratyvumą“, – pažymi biologė.

Heliotropas sodinamas pasibaigus šalnų pavojui – gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Jam reikalinga saulėta vieta ir puri, organinėmis medžiagomis praturtinta dirva.

Tarp krūmų paliekama 30–50 cm, priklausomai nuo veislės. Iškart po persodinimo būtinas gausus laistymas.

Dirva turi būti vidutiniškai drėgna. Karštu oru laistoma kasdien, lietingu laikotarpiu režimas koreguojamas, kad būtų išvengta puvimo.

Tręšimas pradedamas praėjus 10–14 dienų po pasodinimo ir tęsiamas kas dvi savaites, kaitaliojant organines ir mineralines trąšas. Dirvą rekomenduojama mulčiuoti žole, pjuvenomis arba šiaudais.

Esant drėgmės pertekliui gali pasireikšti pilkasis puvinys – tokiu atveju naudojami fungicidai. Iš kenkėjų pavojingi amarai, voratinklinės erkės ir baltasparniai.

Atvirame grunte jis nežiemoja, tačiau krūmą galima iškasti ir pernešti į patalpą. Esant +15–17 °C temperatūrai ir užtikrinus papildomą apšvietimą, augalas išlieka iki pavasario ir gali būti dauginamas auginiais.

Vasario pabaigoje ar kovo pradžioje 4–5 cm ilgio ūglių viršūnės įšaknijamos durpių tabletėse.

Ar sunku auginti pradedantiesiems?

Ne, jei laikomasi laistymo režimo ir užtikrinama ryški šviesa.

Taip, žemaūgės veislės puikiai auga konteineriuose.

Aromatas stiprėja vakare ir esant sausam orui.