Nuo vamzdynų iki stogų
„Gyventojams neretai atrodo, kad pavojai baigiasi kartu su šalčiais, tačiau iš tikrųjų pavasaris dažnai atneša ne mažiau rizikų. Staigus atšilimas ir intensyvus sniego tirpsmas gali tapti tikru streso testu daugiabučių vamzdynams, stogams ir drenažo sistemoms. Taigi, namų administratoriams tenka veikti greitai, tiksliai ir atsakingai“, – sako už „Mano BŪSTO“ avarinės tarnybos darbą Vilniuje atsakinga Eglė Šlajūtė.
Anot jos, didžiausios bėdos, kurios po šalčių, link pavasario, išryškėja namuose, pirmiausia susijusios su vamzdynų trūkimais.
Susiję straipsniai
Ne mažiau dažnos ir stogo problemos: jei žiemą sniego buvo daug, jam tirpstant atsiranda stogų nesandarumų, drėgmė ima skverbtis per pažeistas sandūras, o vanduo neretai pasiekia ir viršutinių aukštų butus.
Kita pavasario klasikinė bėda – drenažų ir lietaus nuvedimo sistemų sutrikimai, kai užsikimšę latakai ar lietvamzdžiai nebesusitvarko su vandens kiekiu, o pasekmė – rūsio užliejimai. E. Šlajūtės teigimu, šiuo metu dažniau pasitaiko ir lauko durų gedimų.
Statistika – ne tik skaičiai
Šaltuoju laikotarpiu avarinių iškvietimų taip pat padaugėja per didelius šalčius, o šiltuoju – per liūtis ir audras, kai vanduo per trumpą laiką randa silpniausias pastato vietas.
„Avaringiausi mėnesiai daugiabučiuose dažniausiai sutampa su šildymo sezono pradžia ir ekstremalesnėmis gamtos sąlygomis“, – konstatuoja E. Šlajūtė.
Avarinių situacijų mastą geriausiai atskleidžia statistika. Per 2025 metus Vilniuje „Mano BŪSTAS“ sulaukė apie 8500 avarinių iškvietimų.
Didžiausią dalį sudarė karšto ir šalto vandens sistemos gedimai – apie 43 procentus, nuotekų sistemos problemos – apie 28 procentus, elektros sistemos – apie 15 procentų, šildymo sistemos – apie 7 procentus, o likę apie 7 procentai buvo priskiriami kitiems iškvietimams.
Pavasario darbai
Vienas pirmųjų darbų, kuriuos pavasarį atlieka „Mano BŪSTO“ komanda – stogo ir lietaus nuvedimo sistemų apžiūra. Tikrinami latakai ir lietvamzdžiai, vertinama stogo dangos būklė, sandūros, galimi pažeidimai, kurie per žiemą galėjo „paslėpti“ defektus po sniegu ar ledu.
Lygiagrečiai atliekama ir fasado bei balkonų būklės vertinimą: ieškoma atšokusių tinko vietų, įtrūkimų, pažeistų parapetų, nes pavasarį, kai drėgmės daugiau, net ir nedidelis plyšys gali tapti vandens keliu į konstrukcijas.
Svarbi grandis – šildymo sistemos patikra po sezono. Pasibaigus intensyviausiam naudojimui tikrinama, ar nėra pratekėjimų, ar neatsirado silpnų vietų, kurios kitą sezoną galėtų sukelti rimtą gedimą, taip pat paruošiama sistema tolesnei eksploatacijai.
Ne mažiau dėmesio skiriama vandentiekio ir nuotekų stovams: vertinama, ar nėra korozijos, drėgmės židinių, ar nesiformuoja užsikimšimų rizika.
Rekomendacijos gyventojams
Nors administratorius atsakingas už bendrojo naudojimo konstrukcijas ir sistemas, nemaža dalis pavasarinių gedimų prasideda nuo to, kas vyksta pačiame bute.
Gyventojams verta skirti laiko paprastiems patikrinimams: apžiūrėti vandens maišytuvus, sifonus ir matomas vamzdyno jungtis, nes po žiemos net menkas lašėjimas gali virsti rimtu pratekėjimu.
Taip pat naudinga išvalyti ventiliacijos groteles ir patikrinti oro judėjimą – per sezoną jos dažnai užsikemša dulkėmis, o prastesnė ventiliacija didina drėgmės ir pelėsio riziką.