„Toks požiūris atskleidžia pavojingą paradoksą – mokslu pagrįstais sprendimais abejojame, o nepatikrintais „receptais“ tikime. Kai kalbame apie maistą, turėtume remtis įrodymais, o ne patarimais socialiniuose tinkluose. Šiandien dalis žmonių atmeta dešimtmečius kuriamą rizikos vertinimo sistemą, bet tuo pat metu eksperimentuoja su medžiagomis, kurių poveikis augalams ir aplinkai apskritai nėra vertintas“, – sako Z. Varanavičienė.
Toksiška ir sukelianti ilgalaikius padarinius
Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių – briliantinė žaluma, kartais pristatoma kaip „švelni“ ar „tradicinė“ priemonė augalams. Tačiau oficialiame šios medžiagos saugos duomenų lape nurodoma, kad ji yra kenksminga prarijus, dirgina odą, gali sukelti alerginę reakciją, stipriai pažeisti akis ir yra labai toksiška vandens organizmams bei sukelianti ilgalaikius padarinius. Dokumente taip pat pažymima, kad ji klasifikuojama kaip pavojinga aplinkai medžiaga.
Susiję straipsniai
„Briliantinė žaluma nėra registruota kaip augalų apsaugos produktas. Tai reiškia, kad niekas nėra įvertinęs, kokie jos likučiai gali likti derliuje, kaip ji skyla dirvožemyje ar kokį ilgalaikį poveikį daro ekosistemoms. Tačiau paradoksalu – pesticidus vadiname „chemija“, o šias medžiagas laikome saugesne alternatyva“, – pastebi tvarios augalinkystės asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.
Pasak jos, panaši situacija ir su jodu ar vandenilio peroksidu – tai antiseptikai, skirti visai kitoms reikmėms ir niekada netirti augalininkystėje. Deja, apie galimą žalą aplinkai bei žmogui tokiuose patarimuose sodininkams dažnai nė neužsimenama.
Registruoti produktai pereina griežtą vertinimo kelią
Skirtingai nei „liaudiški“ sprendimai, registruoti augalų apsaugos produktai pereina sudėtingą ir ilgą vertinimo procesą. Norint užregistruoti veikliąją medžiagą, atliekami dešimtys – dažnai 40–100 – skirtingų tyrimų: vertinamas poveikis naudotojui, vartotojui, dirvožemiui, vandeniui, bitėms, paukščiams, žuvims, taip pat likučių susidarymas ir skilimas.
Tyrimų ir vertinimo procesas gali trukti apie septynerius metus ar ilgiau, o Europos institucijų veikliosios medžiagos įvertinimas dažnai užtrunka dar keletą metų. Per pastaruosius kelerius metus Europos Sąjungoje buvo uždrausta dešimtys veikliųjų medžiagų, įskaitant ir biologines, o naujų patvirtinimų skaičius išlieka labai mažas.
„Sistema veikia atsargumo principu – jei kyla pagrįstų abejonių dėl saugumo, medžiaga nėra tvirtinama arba jos naudojimas nutraukiamas. Tai reiškia, kad rinkoje lieka tik tos veikliosios medžiagos, kurių rizika yra įvertinta ir valdoma. Tuo metu naudodami ne pagal paskirtį skirtas medžiagas, mes iš esmės apeiname visą šią apsaugos sistemą“, – teigia Z. Varanavičienė.
Ji primena, kad net ir iš pirmo žvilgsnio „nekalti“ dalykai, tokie kaip kavos tirščiai ar pikis, buvo vertinti ir dėl pavojingumo nebuvo patvirtinti naudojimui augalininkystėje.
Dvigubi standartai mažina saugumą
Z. Varanavičienės teigimu, viešas medžiagų naudojimo ne pagal paskirtį normalizavimas yra žalingas. Pasak jos, kalbant apie maistą svarbu išlaikyti kritinį mąstymą – sprendimai naudoti vienus ar kitus produktus turėtų būti grindžiami aiškiais duomenimis, o ne vien asmeninėmis rekomendacijomis ar nuomonėmis.
„Rizika nėra nuomonės klausimas – ji arba įvertinta pagal aiškius kriterijus, arba ne. Registruoti augalų apsaugos produktai pereina griežtą patikrinimo kelią tam, kad jų poveikis būtų žinomas ir kontroliuojamas. Kai vietoje to pasirenkame medžiagas, kurios šiam tikslui nėra patvirtintos, tiesiog nežinome, kokios gali būti pasekmės nei žmogui, nei aplinkai“, – įspėja Z. Varanavičienė.