Iš paprasto smalsumo gimusi aistra per dešimtmetį virto įspūdingu gėlynu, kuriame kasmet pražysta šimtai skirtingų rūšių augalų – nuo viendienių iki hortenzijų, pelargonijų ir vandens lelijų.

Čia praeiviai sulėtina žingsnį, kaimynai užsuka pasigrožėti, o smalsesni net teiraujasi auginimo patarimų – taip, nė kiek neperdedant, galima kalbėti apie Senosios Varėnos kaime puoselėjamo Renės Liaudanskienės gėlyno grožį.

Kiekviena viendienė ir ne tik čia turi savo istoriją, o pats gėlynas nuolat keičiasi ir plečiasi. Ir nors kolekcija atrodo įspūdingai – joje jau per šimtą viendienių rūšių – jos šeimininkė tikina, kad didžiausias atlygis yra ne tik žiedų grožis, bet ir sustojantys pasigrožėti žmonės.

Moters dukra Irma juokauja, kad mamos net akys nušvinta radus naują šios gėlės veislę. „Tuoj pat skuba pirkt“, – sako ji.

[[ge:lrytas:lrytas:38113952]]

Kolekcijoje – daugiau nei 100 rūšių

Viendienių kolekcija Renės kieme gimė visai paprastai – viskas prasidėjo iš smalsumo gėlyne turėti vieną žiedą, tačiau netrukus smalsumas virto tikra aistra.

Renė papasakojo, kad viskas prasidėjo nuo žurnalų puslapiuose pamatytų ryškių žiedų. Pirmieji augalai į jos gėlyną ir atkeliavo iš katalogų ir specializuotų leidinių, vėliau kolekciją papildė Lietuvos augintojų siūlomos naujovės bei internetinėse parduotuvėse atrasti reti egzemplioriai.

„Iš pradžių pamačiau gražias nuotraukas žurnaluose, užsisakiau vieną veislę, paskui dar vieną – taip po truputį ir „susirgau“ šiomis gėlėmis“, – pasakoja gėlininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:39717509]][[ge:lrytas:lrytas:41366979]][[ge:lrytas:lrytas:41822190]][[ge:lrytas:lrytas:41901300]]

Šiandien jos kieme žydi jau per šimtą skirtingų rūšių, kurios sukuria spalvingą, nuolat kintantį gėlyną – kiekvieną sezoną jis atrodo vis kitoks.

Per kone dešimtmetį moters kolekcija gerokai išaugo. Dalį augalų moteris įsigijo, kitus išaugino pati, daugindama iš atžalų ar sėklų. Taip gėlynas pamažu virto savita, kruopščiai puoselėjama oaze.

„Iš viso jau daugiau nei šimtas rūšių. Kai kurios net be pavadinimo, bet vis tiek skirtingos – kiekviena žydi savaip“, – sako ji.

Paklausta, ar turi mėgstamiausią augalą, Renė nedvejoja – kiekviena gėlė jai savita ir brangi.

„Negaliu pasakyti, kuri gražiausia – visos gražios. Nėra tokios, kurios galėčiau atsisakyti“, – sako ji.

[[ge:lrytas:lrytas:41948967]]

Kiek kainuoja

Pašnekovė prisimena, kad pradžioje už retesnes veisles tekdavo sumokėti daugiau, tačiau laikui bėgant jos tapo lengviau prieinamos – viendienės vis dažniau atsirasdavo ir kitų augintojų gėlynuose, nes susidomėjimas šiomis gėlėmis Lietuvoje tik augo.

„Dabar galima nusipirkti ir už 5 eurus, o anksčiau, kai tik pradėjau auginti, buvo brangiau. Yra tekę už retas rūšis ir po 50 eurų sumokėti“, – prisiminė ji.

Kiekviena gėlė – su savo istorija, bet nestinga ir iššūkių

Renė pasakoja, kad dalis augalų jos kolekcijoje atsirado atsitiktinai, kitus rekomendavo pažįstami ar kiti gėlių augintojai. Kai kuriuos pavyko išsaugoti dauginant iš šakelių.

„Kai kurių pavadinimų net nežinau, bet jos vis tiek skiriasi – žiedai kitokie, spalvos kitokios“, – pasakoja ji.

Moteris prisipažįsta, kad laikui bėgant atsirado noras kaupti ne pavienius augalus, o ištisas kolekcijas.

„Jeigu pradedi auginti vieną rūšį, norisi ir kitų – taip po truputį atsiranda labai daug veislių“, – sako ji.

Be viendienių, jos kieme galima rasti ir kitų augalų – hortenzijų, pelargonijų, vandens lelijų, įvairių dekoratyvinių krūmų.

[[ge:lrytas:lrytas:41948514]]

„Pelargonijų irgi turiu nemažai rūšių – jeigu pradedi, vienos jau neužtenka, pastebi vis daugiau rūšių, o tada jau ir nusipirkti norisi“, – pasakoja pašnekovė.

Vis dėlto didelė kolekcija turi ir savų iššūkių – kai kuriuos augalus žiemai tenka perkelti į patalpas, todėl reikia papildomos vietos.

„Didžiausia problema – kur viską sutalpinti per žiemą. Tenka susispausti ir viską parnešti į namus“, – juokiasi ji.

Priežiūra – paprastesnė, nei atrodo

Įspūdingą viendienių kolekciją sukaupusi Renė tikina, kad šios gėlės ne tik puošnios, bet ir itin nereiklios. Pasak jos, būtent paprasta priežiūra dažnai nustebina tuos, kurie pirmą kartą ryžtasi jas auginti.

„Dažnai sakoma, kad tai tinginių gėlės – jų priežiūra tikrai nesudėtinga“, – šypsosi pašnekovė.

Ji pataria viendienėms parinkti saulėtą vietą, nes tuomet jos žydi gausiau, o žiedai būna ryškesni. Vis dėlto augalai gali augti ir pusiau pavėsyje, tik žydėjimas gali būti kuklesnis.

„Kuo daugiau saulės, tuo daugiau žiedų. Bet jos tikrai nėra labai reiklios – prisitaiko ir prie paprastesnių sąlygų“, – sako moteris.

Pasak gėlių augintojos, svarbiausi darbai atliekami pavasarį – augalus verta patręšti, kad sustiprėtų šaknys ir formuotųsi daugiau žiedų.

„Pavasarį patręšiu, o paskui jau didelių rūpesčių nebūna. Svarbiausia, kad augalai gautų pakankamai maisto medžiagų“, – pasakoja Renė.

[[ge:lrytas:lrytas:41948950]]

Nors viendienės laikomos atspariomis, ilgesnės sausros metu jas vertėtų palaistyti. Anot pašnekovės, net ir paprastas papildomas laistymas padeda augalams išlaikyti vešlumą.

„Jeigu būna labai sausa, reikia palaistyti, bet šiaip jos tikrai nėra lepios“, – tikina ji.

Didžiausia dovana – besišypsantys praeiviai

Didelis gėlynas traukia ne tik šeimininkės, bet ir aplinkinių dėmesį – praeiviai neretai sustoja pasigrožėti žiedais.

„Būna, kad net praeiviai sustoja ir sako – kaip pas jus gražu“, – džiaugiasi Renė.

Ir nors kolekcija jau didelė, ji pripažįsta, kad gėlėms vietos vis dar atsiranda – nes noras turėti vis daugiau naujų veislių iki šiol niekur nedingsta.

Dzūkės gėlyne – daugiau nei 100 viendienių rūšių: retas praeina nestabtelėjęs Pasidalijo patarimais