Kaip kovoti su šliužais ir kur jie dažniausiai slepiasi?
Daugelis daržininkų pastebi, kad šliužai yra itin paslaptingi kenkėjai, mat dieną jų beveik nematyti. Taip yra todėl, kad jie labai mėgsta tamsias, drėgnas vietas ir aktyviai ieško slėptuvių. Laidos „Sodas ir daržas“ vedėjas Nojus šios savaitės laidoje įspės, kad pirmas žingsnis kovojant su šiais moliuskais yra jų namų naikinimas.
„Šliužai labai mėgsta drėgnas ir tamsias vietas, ypač po lentom. Jeigu namuose turite nenaudojamų lentų ar lapų krūvų, aš siūlyčiau jas panaikinti, nes tokie objektai yra geriausia slėptuvė šliužams. Mažiau slėptuvių – mažiau šliužų“, – žiūrovams patars Nojus. Kita vieta, kurioje šie kenkėjai tiesiog klesti ir gausiai dauginasi, yra komposto dėžės.
„Sodas ir daržas“: lietuviška vasara – tikras iššūkis šiam augalui
Čia visada tamsu, drėgna ir gausu maisto. Norint apsaugoti šalia augančias gėrybes, pavyzdžiui salotas, kurias šliužai ypatingai mėgsta, verta panaudoti moliuskocidus – specialias granules. Jas pilant svarbu nedaryti dažnos klaidos – neberti priemonių didelėmis krūvomis ar ištisomis eilėmis.
Efektyviausia granules tolygiai paskirstyti tarp pačių augalų. Be to, šių granulių nereikia slėpti nuo lietaus, nes jos yra atsparios drėgmei ir nesuyra. „Tam, kad būtų geriausias efektas, granules pilkit arba anksti ryte, arba vėlai vakare, nes tuo metu šliužai bus patys aktyviausi“, – rekomenduoja laidos vedėjas, pridurdamas, kad pastebėtus šliužus paprasčiausia utilizuoti įmetus į verdantį vandenį.
Gamtos vaistinė namuose: laiko patikrintas pleistras ir priemonė nuo sumušimų
Kol vieni kovoja su kenkėjais darže, kiti čia pat ieško sveikatos ir ramybės šaltinių. Nuo seno tikima, kad ramunėlės skirtos nusiraminimui, šalavijas gelbsti nuo gerklės skausmo, o plačialapis gyslotis, liaudyje geriau žinomas kaip trauklapis, tarnauja kaip natūralus pleistras.
Susiję straipsniai
Vaistininkė, medicinos ir sveikatos mokslų daktarė bei profesorė Ona Ragažinskienė, vaistiniais augalais susidomėjusi dar mokyklos botanikos darže ir jau dešimtmečius juos tyrinėjanti, patvirtina, kad trauklapio gydomoji galia nėra mitas.
„Trauklapis, būtent ta šviežia žaliava – lapas nuo seniausių laikų yra naudojamas. Kadangi augale, tame lape yra daug biologiškai veikliųjų junginių: polisacharidai, gleivės ir būtent jie turi stiprų antibakterinį poveikį. Tai čia yra liaudies patirtis“, – pasakoja profesorė. Jeigu specialistės paprašytų išskirti vieną ypatingą augalą, kuris turėtų augti kiekvieno darželyje ar vazonėlyje, tai būtų kalninė arnika.
Kadangi ši rūšis yra įrašyta į Raudonąją knygą ir laukinėje gamtoje jos skinti negalima, mokslininkai aktyviai tyrinėja kitą jos rūšį – Šamiso arniką. Ryškiai geltoni šio augalo žiedai, surinkti masinio žydėjimo metu, yra nepakeičiama priemonė nuo sumušimų.
„Jie gali būti naudojami nuo sumušimų, o nuo to neapsaugotas nei vienas. Gali būti naudojami kaip vandens užpilas, jeigu yra atvira žaizda, arba kaip etanolinė tinktūra, dedant kompresus. Būtent tokių vaistinių augalų naudojimą mes esame aprašę leidyklos „Obuolys“ išleistoje Didžiojoje vaistinių augalų knygoje“, – aiškina O. Ragažinskienė.
Kaip iš tiesų skaityti trąšų etiketes ir kodėl svarbi organika?
Norint, kad tiek vaistiniai, tiek dekoratyviniai augalai ar daržovės gerai vešėtų, svarbu juos teisingai pamaitinti. Sodininkystės prekių parduotuvėse mirga gausybė pakuočių su skambiais užrašais, tačiau „Viva Fertilis“ agronomė konsultantė dr. Loreta Aleknavičienė ragina nepasikliauti vien etiketės pavadinimais ir piešiniais.
„Renkantis trąšas nereikėtų žiūrėti į pavadinimą arba piešinuką. Svarbiausia atsiversti kitą produkto pusę ir žiūrėti etiketę. Etiketėje bus visa informacija – kaip skaitome vaistų etiketes, taip reikėtų skaityti ir čia. Etiketėje pirmiausia žiūrime į NPK, tai yra azoto, fosforo ir kalio kiekį ir santykį, tada žiūrime, ar trąšoje yra mikroelementų, organinės dalies“, – laidoje patars Loreta.
Agronomė konsultantė paaiškina, kad norint augalą tik pamaitinti, pakaks NPK ir mikroelementų derinio, tačiau norint pagerinti pačią dirvą, būtina rinktis priemones su organine dalimi. Atlikusi realų eksperimentą su citrininiu čiobreliu bei sulfinija, specialistė parodys, kaip akivaizdžiai skiriasi augalai, kurie buvo sodinti su prigijimą skatinančiomis tabletėmis ir be jų.
„Norėčiau akcentuoti, kad organika yra labai svarbi ne tik daržovėms, bet ir dekoratyviniams augalams, nesvarbu kaip ji bus išgauta, išgavimo būdai yra įvairūs ir iš įvairių medžiagų. Pavyzdžiui, yra trąšos su organika, kur organinė dalis išgauta iš leonarditų“, – vertingu patarimu dalinsis L. Aleknavičienė.
Daugiau praktiškų patarimų apie kovą su šliužais, teisingą augalų tręšimą bei vaistinių žolių galias ir jų naudojimą sužinosite jau šį sekmadienį laidoje „Sodas ir daržas“, 10:30 val. per „Lietuvos ryto“ TVšliuža.
Visas laidos serijas patogiai galite matyti „Lietuvos ryto TV“ platformoje: https://tv.lrytas.lt/laidos/sodas-ir-darzas