Laidos „Sodas ir daržas“ vedėja Kamilė Lymontienė parodė paprastą būdą, kaip kurklius išvilioti iš jų urvelių be cheminių priemonių. Kartu su agronome dr. Loreta Aleknavičiene ji papasakojo ir apie tai, kaip artėjant rudeniui prižiūrėti veją, kad ši išliktų graži ir tinkamai pasiruoštų žiemai.
Paprastas būdas išvilioti kurklius
Laidos vedėja ir apželdinimo specialistė K. Lymontienė pademonstravo paprastą metodą, padedantį surasti po žeme besislepiančius kurklius.
„Sodas ir daržas“ – ar Nojus įveikė bičių baimę? Pirmasis išbandymas dr. Algirdo Amšiejaus bityne
Pirmiausia į laistytuvą su vandeniu įpilama šiek tiek paprasto maistinio aliejaus ir mišinys gerai išmaišomas.
Tuomet darže reikia surasti kurklių urvelius. Juos galima atpažinti iš dirvos paviršiuje matomų gana gilių skylučių. Į jas ir pilamas paruoštas vandens bei aliejaus mišinys.
„Šis metodas efektyvus tuo, kad aliejus padengia kurklio kūnelį, todėl kenkėjas pradeda dusti ir būna priverstas išlįsti į dirvos paviršių. Supylus skystį reikia šiek tiek palaukti, o išlindusius kurklius tereikia mechaniškai sunaikinti“, – laidoje pasakojo K. Lymontienė.
Vejos priežiūra artėjant rudeniui
Susiję straipsniai
Kalbėdama apie kitus vasaros pabaigos darbus, agronomė konsultantė dr. Loreta Aleknavičienė pabrėžė, kad norint turėti gražią, dekoratyvią veją, ja rūpintis reikia nuo pavasario iki pat rudens.
„Jei vejoje plinta pienės, dažnas pjovimas nepadės, nes nupjaunami tik lapai. Tokias piktžoles būtina pašalinti mechaniškai arba naudoti herbicidus“, – aiškino agronomė.
Sutvarkius piktžoles, rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje, jei vejoje susikaupė daug augalinių liekanų, galima atlikti skarifikavimą. Jei dirva stipriai suspausta, praverčia aeravimas.
Tačiau šių darbų nereikėtų imtis, kai orai karšti ir sausi, nes papildomai pažeista veja gali patirti dar didesnį stresą.
Tręšiant veją biriomis trąšomis, tai geriausia daryti prieš lietų arba gerai palaisčius.
Vasaros pabaigoje svarbu rinktis jau rudenines trąšas, kuriose yra mažiau azoto ir daugiau kalio. Kalis padeda stiprinti augalų audinius bei šaknyną ir pasiruošti šaltesniam metų laikui.
Rudeninį tręšimą specialistė rekomenduoja atlikti rugpjūčio antroje pusėje arba rugsėjį, o ne nukelti iki vėlyvo rudens.
A. Amšiejus prisiminė Einsteino įspėjimą
Biomedicinos mokslų daktaras ir vienas žymiausių Lietuvos bitininkų Algirdas Amšiejus laidoje pabrėžė, kad kovojant su kenkėjais vienas geriausių sąjungininkų yra pati gamta.
Kalbėdamas apie bičių svarbą, jis prisiminė Albertui Einsteinui priskiriamą mintį apie tai, kokių pasekmių žmonijai galėtų turėti bičių išnykimas.
„Einsteinas yra pasakęs, kad po ketverių metų žmogus pradėtų sirgti. Kodėl? Nuo vienalyčio maisto – nes nebeliktų maisto, kurį apdulkina bitės“, – kalbėjo A. Amšiejus.
Pasak jo, Lietuvoje turime itin įvairią gamtą.
„Iš 400 žydinčių augalų rūšių, kuriuos lanko bitės, apie 70–80 duoda nektarą. Jei kiekvienoje sodyboje bus bent po vieną tokį augalą, jau bus labai gerai“, – sakė bitininkas.
Sode verta palikti ir laukinį kampelį
A. Amšiejus patarė sodybose auginti kuo daugiau nektaringų augalų – zundų, izopų, jonažolių, raudonėlių ar čiobrelių.
Tokie augalai pritraukia ne tik bites, bet ir kitus naudingus vabzdžius, kurie gali prisidėti prie natūralios sodo pusiausvyros.
Bitininkas taip pat ragino nebandyti kiekvieno sodybos kampelio paversti idealiai nupjauta veja.
„Ant manęs kai kurie pyksta, kad pas mane nenušienauta, bet sodyboje palikus bent vieną nenupjautą kampelį, ten bus tikra gyvybės oazė ir gyvybės šaltinis“, – sakė A. Amšiejus.
Daugiau praktinių patarimų žiūrovai išgirs naujausioje laidoje „Sodas ir daržas“ jau šį sekmadienį 10.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
Visas laidos serijas galima žiūrėti https://tv.lrytas.lt/laidos/sodas-ir-darzas