Todėl rugpjūtį susidūrimas su šiais vabzdžiais tampa kur kas tikėtinesnis nei vasaros pradžioje. Juos traukia ne tik krintantys obuoliai, kriaušės ar slyvos, bet ir sultys, uogienės, saldūs gėrimai, desertai bei kitas lauke paliktas maistas.
Kodėl jų tiek daug būtent dabar
Pavasarį peržiemojusi vapsvų motinėlė pradeda kurti naują koloniją, o vasarai įsibėgėjus joje palaipsniui daugėja darbininkių. Didžiausią gausą tokios kolonijos paprastai pasiekia vasaros pabaigoje.
Susiję straipsniai
Tuo pat metu keičiasi ir vapsvų maisto šaltiniai. Soduose ima gausiai nokti vaisiai bei uogos, kuriuose daug cukraus, todėl vabzdžiai vis dažniau sukiojasi ten, kur valgo ir žmonės.
Ypač patrauklūs gali būti pernokę ar pažeisti vaisiai, nukritę ant žemės ir pradėję rūgti. Todėl viena paprasčiausių priemonių sumažinti vapsvų skaičių aplink namus – reguliariai surinkti nukritusį derlių.
Taip pat verta nepalikti atvirų sulčių, limonado, vaisių dubenėlių ar saldumynų. Lauke valgant gėrimus geriau laikyti uždengtus – vapsva gali patekti į skardinę ar butelį ir likti nepastebėta.
Mėtytis rankomis – prastas sumanymas
Pamačius aplink stalą skraidančią vapsvą natūrali reakcija dažnai būna ją nuvyti ranka. Tačiau būtent staigūs judesiai gali padidinti tikimybę būti įgeltam.
Vapsvos paprastai negelia žmogaus be priežasties – dažniausiai jos puola pajutusios grėsmę sau arba lizdui. Todėl priartėjus vabzdžiui geriau išlikti ramiems, nedaryti staigių judesių ir leisti jam nuskristi.
Dar atsargiau reikėtų elgtis pastebėjus vapsvų lizdą. Jo nereikėtų judinti, daužyti ar mėginti naikinti nepasiruošus, nes gindamos lizdą vapsvos gali pulti kelios iš karto.
Priešingai nei bitė, vapsva po įgėlimo paprastai nepraranda geluonies, todėl gali gelti daugiau nei vieną kartą.
Ką daryti, jei vapsva vis dėlto įgėlė
Dažniausiai įgėlimo vietoje atsiranda skausmas, paraudimas ir patinimas. Tokia vietinė reakcija paprastai nėra pavojinga ir per kelias dienas susilpnėja.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) rekomenduoja įgeltą vietą nuplauti vandeniu ir muilu bei šaldyti – šaltas kompresas gali sumažinti skausmą ir tinimą.
Svarbu vietos nekasyti, nes taip galima dar labiau sudirginti odą ir padidinti infekcijos riziką.
Jeigu įgelta į ranką ar koją ir ji tinsta, galūnę galima laikyti pakeltą.
Jei po įgėlimo odoje matomas geluonis, jį reikėtų pašalinti kuo greičiau. Tačiau verta prisiminti, kad geluonį odoje dažniausiai palieka bitė, o ne vapsva.
Kada reikia nedelsti
Kur kas pavojingesnė už vietinį patinimą yra stipri alerginė reakcija – anafilaksija. Ji gali prasidėti labai greitai ir kelti grėsmę gyvybei.
Skubios pagalbos reikia, jei po įgėlimo ima tinti lūpos, liežuvis, veidas ar gerklė, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda švokštimas, stiprus silpnumas, svaigsta galva ar žmogus pradeda alpti.
Tokiu atveju nereikėtų laukti, ar simptomai praeis savaime – būtina skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112.
Didesnio atsargumo reikia ir tada, kai žmogų vienu metu sugelia daug vapsvų arba vabzdys įgelia į burną ar gerklę.
Žmonės, kurie jau žino esantys stipriai alergiški bičių ar vapsvų nuodams ir turi gydytojo paskirtą adrenalino autoinjektorių, turėtų jį panaudoti taip, kaip yra išmokyti, ir vis tiek kreiptis skubios medicinos pagalbos.
Paprastos taisyklės gali padėti išvengti nemalonaus susitikimo
Vasaros pabaigoje visiškai išvengti vapsvų sode turbūt nepavyks, tačiau jų neprisivilioti prie pat stalo ar namų galima.
Nukritusius ir pradėjusius gesti vaisius verta surinkti, šiukšlių dėžes laikyti uždarytas, saldžių gėrimų bei maisto nepalikti atvirų, o prieš geriant iš skardinės ar nepermatomo butelio – įsitikinti, kad viduje nėra vabzdžio.
O jei vapsva vis dėlto ima sukiotis šalia, paprasčiausia taisyklė kartu yra ir viena svarbiausių – nepanikuoti ir nemėginti jos numušti ranka.