Apie vietas, kuriose sodo lempų geriau nestatyti, rašo portalas „Kobieta Onet“. Augalams, kaip ir žmonėms, reikalinga natūrali dienos ir nakties kaita, o visą naktį šviečianti dirbtinė šviesa gali šį ritmą sutrikdyti.
Vis dėlto tai nereiškia, kad sode reikia visiškai atsisakyti apšvietimo. Svarbiausia tinkamai pasirinkti šviestuvų vietą, šviesos kryptį, spalvą ir laiką, kada ji išjungiama.
Prie žydinčių augalų
Susiję straipsniai
Vienos prasčiausių vietų ryškioms lempoms – gėlynai ir gausiai žydintys augalai.
Daugelį jų naktimis lanko naktiniai apdulkintojai. Dirbtinė šviesa dalį vabzdžių privilioja prie šviestuvo, kur jie skraido tol, kol išsenka, o kitus gali atbaidyti nuo apšviestos teritorijos.
Dėl to vabzdžiai mažiau laiko skiria žiedams lankyti ir augalams apdulkinti. JAV Žuvų ir laukinės gamtos tarnyba nurodo, kad dirbtinis nakties apšvietimas gali sutrikdyti apdulkinimą, todėl kai kurie augalai užmezga mažiau vaisių ir prasčiau dauginasi.
Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad dirbtinė šviesa gali keisti ne tik naktinių, bet ir dieninių apdulkintojų sąveiką su augalais. Poveikis priklauso nuo augalo rūšies, apšvietimo stiprumo ir jo trukmės.
Todėl ryškių prožektorių nereikėtų nukreipti tiesiai į žydinčius gėlynus, vaismedžių žiedus ar vijokliais apaugusias sienas.
Po medžių lajomis
Dekoratyviniai šviestuvai dažnai statomi po medžiais ir nukreipiami į viršų, kad apšviestų kamieną bei lają. Tačiau toks sprendimas gali trikdyti tiek patį medį, tiek jame gyvenančius gyvūnus. Augalai šviesą naudoja ne tik fotosintezei. Pagal dienos trukmę jie atpažįsta metų laikus, reguliuoja augimą, ramybės laikotarpį, lapų metimą ir žydėjimą.
Nuolatinis apšvietimas gali tarsi prailginti dieną. Dėl to kai kurių augalų pumpurai gali pradėti skleistis anksčiau, lapai ilgiau išlikti ant šakų, o žiemos ramybės laikotarpis prasidėti vėliau. Mokslinėje apžvalgoje apie dirbtinės nakties šviesos poveikį laukiniams augalams pažymima, kad ji gali keisti augalų fiziologiją, sezoninius ciklus ir sąveiką su vabzdžiais.
123 rf nuotr.
Be to, medžių lajose peri paukščiai, slepiasi šikšnosparniai ir gyvena daugybė vabzdžių. Karališkoji sodininkystės draugija įspėja, kad dirbtinė šviesa gali trikdyti gyvūnų orientaciją, maitinimąsi, dauginimąsi ir natūralų poilsio ritmą.
Prie vabzdžių ir kitų gyvūnų mėgstamų vietų
Lempų geriau nestatyti šalia vabzdžių viešbučių, tankių gyvatvorių, komposto dėžių, vandens telkinių ir kitų vietų, kuriose vakarais telkiasi gyvūnai.
Tyrimai rodo, kad apšviestose vietose naktinių vabzdžių gali būti gerokai mažiau nei neapšviestose teritorijose. Viename Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime prie gatvių žibintų augančiose gyvatvorėse ir žolynuose kandžių vikšrų buvo maždaug 47 proc. mažiau.
Tai svarbu visai sodo ekosistemai, nes naktiniai vabzdžiai apdulkina augalus, o jų vikšrai tampa maistu paukščiams, šikšnosparniams ir kitiems gyvūnams.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad bent dalį nakties išjungus apšvietimą žalą naktiniams apdulkintojams galima sumažinti.
Todėl lempos neturėtų visą naktį šviesti į gyvatvores, aukštą žolę, krūmynus ar vandens augalus.
Šalia langų ir terasos
Prie langų bei terasos pastatytos ryškios lempos gali tapti nuolatiniu vabzdžių traukos centru. Vasarą aplink jas ima suktis musės, uodai ir kiti vabzdžiai. Atidarius langą ar duris, dalis jų patenka į namus. Ypač daug vabzdžių privilioja šaltai balta ir melsva šviesa. Todėl terasoje geriau rinktis šiltai geltonus, oranžinius arba gintaro atspalvio šviestuvus.
Karališkoji sodininkystės draugija rekomenduoja šviesą nukreipti žemyn ir apšviesti tik tas vietas, kuriose jos iš tiesų reikia – laiptus, takus ar įėjimą. Šviestuvo nereikėtų nukreipti tiesiai į langą, augalų lają ar dangų.
Prie naktį žydinčių augalų
Ypač atsargiai reikėtų apšviesti augalus, kurių žiedai prasiskleidžia vakare arba naktį. Tokie augalai dažnai būna prisitaikę prie naktinių apdulkintojų. Jų šviesūs žiedai ir stiprus aromatas padeda vabzdžiams tamsoje rasti nektarą.
Ryškus apšvietimas gali šią natūralią sistemą sutrikdyti, nes vabzdžiai ima rinktis šviesos šaltinį, o ne augalo žiedą. Todėl dekoratyvinių lempų geriau nestatyti prie nakvišų, kvapiųjų tabakų, sausmedžių, vakarais stipriai kvepiančių jazminų ir kitų sutemus žydinčių augalų.
Saulės lemputės irgi nėra visiškai nekaltos
Nedidelės saulės energija maitinamos lemputės atrodo silpnos ir ekologiškos, tačiau jų gausa taip pat gali sukurti nuolatinį naktinį apšvietimą. Energijos jos sunaudoja mažai, bet šviesos poveikis augalams ir gyvūnams priklauso ne nuo to, iš kur gaunama elektra.
Jeigu dešimtys tokių lempų kiekvieną naktį šviečia iki ryto, sodas nebeturi natūralaus tamsos laikotarpio. Todėl nereikėtų jų išdėlioti po visą veją, aplink kiekvieną augalą ir palei visus sklypo kraštus. Geriau apšviesti tik svarbiausią taką, laiptus ar įėjimą.
Kaip apšviesti sodą saugiau
Visiškai atsisakyti sodo apšvietimo nebūtina. Jį galima suplanuoti taip, kad būtų patogu žmonėms ir kuo mažiau trukdoma gamtai. Šviestuvus geriausia nukreipti žemyn, o ne aukštyn į medžių lajas ar dangų. Jie turėtų apšviesti tik nedidelį plotą, o lemputės neturėtų būti ryškesnės, nei būtina.
Rekomenduojama rinktis šiltą geltoną ar gintarinę šviesą, o šaltų baltų ir melsvų lempų vengti.
Taip pat verta įrengti judesio daviklius arba laikmačius, kad apšvietimas įsijungtų tik tada, kai kas nors eina taku ar būna terasoje. Karališkosios sodininkystės draugijos teigimu, geriausia gamtai būtų sodo naktimis visai neapšviesti. Tačiau jei šviesos reikia dėl saugumo, ją reikėtų telkti prie takų ir laiptų, laikyti žemai bei nukreipti tik į reikalingą vietą.
Jaukus sodas nebūtinai turi būti ryškiai apšviestas. Kelios tinkamai parinktos ir laiku išjungiamos lempos gali sukurti daugiau įspūdžio nei dešimtys visą naktį šviečiančių taškų.