Viena dažniausių priežasčių – rudasis vaisių puvinys. Ši grybinė liga gali pažeisti ne tik obuolius, bet ir kriaušes, slyvas, vyšnias bei kitus vaisius.
Viskas gali prasidėti nuo mažos žaizdelės Rudasis puvinys dažniausiai į vaisių patenka per pažeistą odelę.
Kartais užtenka visai nedidelės žaizdelės, kurią paliko paukščiai, vapsvos ar kiti vabzdžiai. Vaisius gali būti pažeistas ir krušos, šalnų, kenkėjų ar kitų ligų.
Susiję straipsniai
Tuomet aplink pažeistą vietą ima formuotis rudas puvinio plotas. Jis palaipsniui plečiasi ir galiausiai gali apimti visą obuolį.
Ant pūvančio vaisiaus kartais pasirodo ir šviesiai rusvų taškelių ar pagalvėlių, dažnai išsidėsčiusių tarsi ratais.
Vienas sergantis obuolys gali užkrėsti kitus Jeigu obuoliai auga glaudžiai ir liečiasi tarpusavyje, infekcija gali plisti nuo vieno vaisiaus kitam.
Todėl pastebėjus pirmuosius pūvančius obuolius jų palikti ant medžio nereikėtų.
Kuo ilgiau pažeistas vaisius lieka kabėti tarp sveikų, tuo didesnė tikimybė, kad liga išplis.
Ypač lengva problemą pražiopsoti tankesnėje lajoje, kur dalies vaisių iš pirmo žvilgsnio net nesimato.
Supuvę obuoliai ne visada nukrenta Dar viena problema – pažeisti vaisiai nebūtinai patys nukrenta.
Kai kurie jų palaipsniui susitraukia, išdžiūsta ir lieka kabėti ant šakų. Tokie obuoliai dažnai atrodo tarsi mumifikuoti.
Būtent jų rudenį ant medžio palikti nereikėtų.
Rudojo puvinio sukėlėjai tokiuose vaisiuose gali peržiemoti, o kitą pavasarį vėl tapti infekcijos šaltiniu.
Todėl specialistai rekomenduoja reguliariai apžiūrėti vaismedžius ir visus pūvančius, susitraukusius bei sudžiūvusius vaisius nedelsiant nuskinti.
Surinkite ir tai, kas nukrito ant žemės
Vien vaisių nuo šakų pašalinti nepakanka.
Rudenį verta kruopščiai surinkti ir po medžiais nukritusius supuvusius obuolius bei lapus.
Užkrėstos augalinės liekanos, paliktos po medžiu, gali padėti ligai išlikti iki kito sezono.
Pažeistų vaisių nerekomenduojama mesti į įprastą sodo kompostą. Juos geriau pašalinti kartu su žaliosiomis atliekomis.
Kodėl kai kurie obuoliai nukenčia labiau
Didelę reikšmę turi ne tik oras, bet ir paties vaisiaus būklė.
Jeigu obuolio odelė sveika ir nepažeista, grybui patekti į jo vidų sunkiau. Tačiau įvairūs įtrūkimai, kenkėjų ar paukščių padarytos žaizdelės tampa savotiškais vartais infekcijai.
Todėl kovojant su vaisių puviniu svarbu mažinti ir kitas problemas: saugoti obuolius nuo paukščių, kontroliuoti vaisius pažeidžiančius kenkėjus bei neleisti išplisti kitoms obelų ligoms.
Pavyzdžiui, obelų rauplės gali pažeisti ir sutrūkinėti vaisiaus odelę. Per tokias vietas vėliau į obuolį lengviau patenka puvinį sukeliantys grybai.
Ką padaryti dabar
Jeigu rugpjūčio pabaigoje ar rudenį ant obelų pastebėjote pūvančių vaisių, svarbiausia jų nepalikti likimo valiai.
Pūvančius obuolius nuskinkite, nukritusius surinkite, o susitraukusių „mumijų“ ant medžio nepalikite žiemai.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į pačius vaismedžius. Jei laja labai tanki, vėliau ją tinkamai genint galima pagerinti oro cirkuliaciją ir sumažinti ligoms palankias sąlygas.
Vieno supuvusio obuolio išgelbėti greičiausiai nepavyks, tačiau jį laiku pašalinus galima apsaugoti dalį likusio derliaus ir sumažinti tikimybę, kad ta pati problema sugrįš kitą sezoną.
Parengta pagal „Notcutts“