Įprastai pripildyti vonią reikia maždaug 80 litrų vandens. Tuo metu standartinė dušo galvutė per minutę gali išleisti apie 10–15 litrų, o vandenį taupanti – maždaug 6 litrus.
Vadinasi, trumpas dušas iš tiesų laimi. Tačiau kuo ilgiau mėgaujamės tekančiu vandeniu, tuo greičiau šis pranašumas išnyksta.
Susiję straipsniai
Penkios minutės – viena, dešimt – jau visai kas kita
Paprasta matematika gana iškalbinga.
Jeigu standartinis dušas sunaudoja 10–15 litrų per minutę, per penkias minutes nuteka maždaug 50–75 litrai. Tai vis dar mažiau nei vidutiniškai reikia voniai.
Tačiau po dušu praleidus dešimt minučių, vandens kiekis jau gali pasiekti 100–150 litrų – gerokai daugiau nei pripildžius įprastą vonią.
Dar daugiau vandens gali sunaudoti didelio slėgio dušo sistemos. Kai kurių jų debitas siekia maždaug 18–20 ar net daugiau litrų per minutę, todėl ir palyginti trumpas prausimasis nebūtinai bus taupesnis už vonią.
Taigi universali taisyklė „prauskitės duše, o ne vonioje“ nėra visai tiksli. Gerokai prasmingesnis patarimas būtų kitas – duše neužsibūti ir, jei įmanoma, naudoti mažesnio debito dušo galvutę.
Suomiai pasiūlė duše klausytis vienos dainos
Kiek galima sutaupyti sutrumpinus dušą, šiemet gyventojams bando parodyti Suomijos Vaasos miestas.
2026 metais čia pradėta kampanija „One-song shower“ – „Vienos dainos dušas“. Idėja labai paprasta: įėjus į dušą įsijungti maždaug trijų minučių dainą ir pasistengti baigti praustis jai nesibaigus.
Vaasos miesto duomenimis, vienas gyventojas vidutiniškai per parą sunaudoja apie 118 litrų vandens, o maždaug 45 proc. jo tenka higienai. Didelė šio kiekio dalis nuteka būtent duše.
Miesto specialistai suskaičiavo ir finansinį skirtumą. Kasdien maždaug dešimt minučių trunkantis dušas, įvertinus vandenį ir jam pašildyti reikalingą energiją, per metus gali kainuoti apie 300 eurų. Sutrumpinus jį iki trijų minučių, skaičiuojama maždaug 90 eurų metinė suma.
Žinoma, konkreti sąskaita priklausys nuo vandens ir energijos kainų, dušo galvutės bei namuose naudojamos vandens šildymo sistemos, tačiau pati proporcija gerai parodo, kur slypi didžiausias rezervas.
Mokame ne tik už patį vandenį Karšto vandens vartojimas svarbus ne vien dėl vandens sąskaitos.
123 rf nuotr.
Vandenį reikia išgauti, išvalyti, perpumpuoti, o panaudotą – sutvarkyti. Be to, jį reikia pašildyti.
Europos Komisijos duomenimis, 2020 metais ES gyventojų ir verslo naudojami vandens šildytuvai paruošė beveik 5,2 mlrd. kubinių metrų karšto vandens. Maždaug trys ketvirtadaliai jo buvo suvartoti namų ūkiuose.
Vandens šildymui tenka iki 6 proc. viso Europos Sąjungos pirminės energijos suvartojimo.
Todėl kelios minutės, kuriomis sutrumpiname karštą dušą, mažina ne tik vandens, bet ir energijos sąnaudas.
O daugiausia vandens namuose sunaudoja net ne dušas
Dar viena staigmena – dušas nebūtinai yra didžiausias vandens vartotojas namuose.
Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro anksčiau skelbtuose Europos namų ūkių duomenyse vidutiniškai per parą vienam namų ūkiui tualetų nuleidimui teko apie 102 litrus vandens, dušams – maždaug 92 litrai.
Iš čiaupų buvo sunaudojama apie 75 litrus, skalbiant – maždaug 66 litrai.
Žinoma, tai nėra skaičiai, kuriuos būtų galima automatiškai pritaikyti kiekvieniems namams – vandens vartojimo įpročiai šalyse ir šeimose labai skiriasi. Tačiau jie parodo, kodėl vien pakeisti vonią dušu neužtenka.
Tualete vandens vienu kartu sunaudojame mažiau nei prausdamiesi, tačiau nuleidimo mygtuką spaudžiame daug kartų per dieną.
Didžiausias vagis gali būti tas, kurio net nepastebime
Dar blogiau, kai už vandenį mokame jo apskritai nepanaudoję.
EPA atkreipia dėmesį, kad vieni dažniausių nepastebimų vandens nuostolių namuose – nesandarūs tualeto mechanizmai ir kiti nuotėkiai.
Sugedęs vožtuvas gali leisti vandeniui nuolat tekėti tiesiai į kanalizaciją, o žmogus kurį laiką to net nepastebi.
Todėl jeigu vandens sąskaita staiga padidėjo, nors šeimos įpročiai nepasikeitė, verta tikrinti ne tik čiaupus, bet ir tualeto bakelio mechanizmą.
Tad kas vis dėlto geriau – vonia ar dušas?
Vieno atsakymo visiems nėra, tačiau paprasta taisyklė išlieka.
Trumpas dušas paprastai sunaudos mažiau vandens nei vonia. Ilgas – nebūtinai.
Norint sumažinti vandens sąnaudas, nebūtina atsisakyti vonios ar į dušą neštis chronometrą.
Daugiau naudos gali duoti keli paprasti įpročiai: keliomis minutėmis sutrumpinti dušą, rinktis ekonomiškesnę dušo galvutę, išjungti čiaupą valantis dantis, skalbyklę ir indaplovę jungti pilnas bei nedelsti sutaisyti net ir nedidelių nuotėkių.
O jeigu po galinga vandens srove stovime 15 minučių, mintis, kad „bent jau nesimaudau vonioje“, taupumo požiūriu jau nebeatrodo tokia įtikinama.
Parengta pagal „Waterwise“