Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje duris atvėrė nauja ekspozicija. Pirmieji keturi jos eksponatai – Lietuvoje gyvenantys šliužai ir svetimžemis, dėl kurio visa ši ekspozicija ir atsirado, – invazinis ispaninis arionas.

„Čia gal tokios aktualesnės rūšys, kaip sakykim didysis šliužas, juosvasis šliužas, juos aptinkam grybaujant, eksponuojam ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą juodąjį arioną“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Reporteris“ sakė muziejininkas Saulius Rumbutis.

Dažniausiai muziejaus eksponatai gaminami iš natūralios zoologinės medžiagos, tačiau šliužų išvaizdą atkurti itin sunku.

„Šitie gyvūnai susitraukia, tampa tiesiog kamuoliuku, ir lankytojas nelabai supras, kas tai per gyvūnas. Čia yra visiškas muliažas, pagamintas, nulipdytas ir nudažytas pagal pavyzdį, kaip jis atrodo gamtoje“, – aiškino S. Rumbutis.

[[ge:lrytas:lrytas:43732085]]

„Gamta pati susitvarko“

Invazinių ir svetimžemių šliužų svarbu nepainioti su vietinėmis rūšimis.

„Mūsų fauna formavosi tūkstančius metų, ir čia kiekvienas gyvas organizmas turi savo vietą, turi ir priešų. Gamta pati susitvarko: jeigu atsiranda staigus populiacijos pagausėjimas, tuoj pat atsiranda gyvūnų, kurie jais minta, arba parazitų pagausėjimas“, – sakė muziejininkas Romas Ferenca.

Natūralių priešų ispaniniai arionai mūsų šalyje neturi, todėl juos būtina naikinti.

[[ge:lrytas:lrytas:42408474]][[ge:lrytas:lrytas:42807281]][[ge:lrytas:lrytas:43130035]][[ge:lrytas:lrytas:43168121]]

„Tas pats ežys, barsukas, kai kurių rūšių antys ar vištiniai paukščiai jie gali maitintis šliužais, tačiau tai pavieniai atsitiktiniai atvejai. Todėl tikėtis, kad mūsų gyvūnai bus reikšmingi kovoje su šliužais, ir būtent invaziniais šliužais, tikrai nereikia, nes jų bus sunaikinama labai nedidelė dalis“, – teigė S. Rumbutis.

Kaip atskirti ateivį

Atskirti invazinius šliužus, pasak gamtininkų, nėra sudėtinga.

„Tai yra stambus, labai stambus šliužas, iki 15 cm gali siekti. Dažnai šviesiai ruda, rusva, oranžinė, o apatinėje dalyje yra dar ryškesnis, su juodais brūkšneliais, apvadas. Mūsiškės rūšys, vietinės, – iš karto matosi dėmelės, plėmai ant kūno, tai ne ispaninis arionas“, – kalbėjo R. Ferenca.

Lietuvoje ispaniniai arionai pasirodė prieš kelis dešimtmečius.

„Šiauriniuose regionuose dar ne taip gausiai, tačiau pietinė Lietuva, vidurio Lietuva, ypatingai kur gausu lapuotynų, kas jiems ypatingai svarbu, – jie puikiausiai įsikūrė, įsitvirtino ir gyvena“, – sakė R. Ferenca.

Iki 400 kiaušinėlių

„Tai yra hermafroditai, kiaušinius gali dėti ir deda kiekvienas individas, nėra lyčių – nei patinų, nei patelių. Jie yra labai vislūs, deda iki 400 kiaušinėlių, kai kuriais atvejais ir daugiau.

Tokiais tempais dauginantis labai greitai okupuoja naujas teritorijas.

Netgi šių metų atšiauri žiema smarkiai jų populiacijos nepaveikė, šiek tiek sumažėjo skaitlingumas, bet jie greitai atsistatys“, – teigė R. Ferenca. Invazinius šliužus patariama naikinti druskingomis, rūgščiomis medžiagomis ir cheminėmis priemonėmis – moliuskocidais. Tado Ivanausko zoologijos muziejus šliužus pristatančią ekspoziciją ketina plėsti.

Šių šliužų Lietuvoje nesustabdo niekas: 15 cm gyviams darže – tik kraštutinės priemonės