Viena svarbiausių priežasčių paprasta – dobilai auga žemiau nei įprasta veja, todėl juos reikia gerokai rečiau pjauti.
Ruduo – geras metas apsispręsti, ar kitą sezoną dalį įprastos vejos verta pakeisti dobilais arba jų ir žolės mišiniu.
Susiję straipsniai
Kodėl dobilų veja sulaukė tiek dėmesio
Baltieji dobilai yra ankštiniai augalai, todėl geba fiksuoti azotą ir taip prisideda prie dirvožemio derlingumo. Dėl šios savybės vejai reikia mažiau azotinių trąšų. Dobilų žiedai taip pat yra maisto šaltinis bitėms ir kitiems apdulkintojams.
Dar vienas privalumas – mažesnis pjovimo poreikis. Dobilai auga žemiau už daugelį vejų žolių ir gali sudaryti tankų žalią kilimą.
Tiesa, tokiai vejai taip pat reikia priežiūros, tik ji mažesnė. Jei norima tvarkingesnio vaizdo arba nenorima gausaus žydėjimo, ją taip pat tenka pjauti. Mikro-dobilų ir žolės mišinį rekomenduoja pjauti maždaug 8–9 cm aukščiu.
Rugsėjo pabaigoje sėti jau rizikinga
Nors vėsesnis ir drėgnesnis rudens oras atrodo palankus sėjai, šaltesnio klimato vietovėse dobilams reikia pakankamai laiko įsišaknyti iki žiemos.
Dobilus pataria sėti pavasarį arba vasarą, kad iki šalčių augalai jau būtų įsitvirtinę. Šaltesniuose regionuose specialistai taip pat rekomenduoja laukti pavasario, kai dirva pakankamai sušyla.
Todėl rugsėjo pabaigoje Lietuvoje saugesnis sprendimas būtų ne skubėti sėti, o pasiruošti kitam sezonui.
Dabar galima nuspręsti, kurioje kiemo vietoje dobilų veja būtų tinkamiausia, pašalinti daugiametes piktžoles, sutvarkyti nelygumus ir įvertinti esamos vejos būklę.
Jeigu norima ne visiškai dobilinės vejos, o natūralesnio žalio kilimo, pavasarį dobilų sėklas galima įsėti į esamą veją.
Visos vejos keisti nebūtina
Vis dažniau pasirenkamas ir tarpinis variantas – dobilai maišomi su įprastomis vejos žolėmis.
Dobilai ypač tam tinkami: jie turi smulkesnius lapus, auga žemiau ir ne taip linkę formuoti atskirus didelius kerus. Tipiniame mišinyje dobilų sėklos gali sudaryti tik nedidelę dalį, o augdami jie padeda aprūpinti azotu šalia esančias žoles.
Toks sprendimas gali būti praktiškesnis kiemuose, kur dažnai vaikštoma. Baltieji dobilai nėra idealūs vietose, kur nuolat vyksta intensyvus judėjimas – tokiomis sąlygomis jie gali išretėti.
Yra ir minusų
Prieš keičiant veją verta įvertinti ir kitą medalio pusę.
Žydintys dobilai pritraukia bites, todėl tai gali būti ne pats geriausias pasirinkimas vietai, kurioje vaikai dažnai vaikšto basi arba šeimoje yra alergiškų bičių įgėlimams žmonių.
Baltieji dobilai taip pat nėra tokie atsparūs intensyviam mindymui kaip kai kurios vejų žolės, o tankiai augdami sausros metu gali konkuruoti tarpusavyje dėl vandens.
Todėl praktiškiausias pasirinkimas daugeliui kiemų gali būti ne visiškai atsisakyti žolės, o dalį vejos palikti tradicinę, kitur įsėti dobilų arba rinktis žolės ir mikro-dobilų mišinį.
Ruduo tam tinkamas kaip planavimo metas: dabar galima įvertinti, kurios vejos vietos nuolat išretėja, kur tenka daugiausia laistyti ir pjauti, o pavasarį jose išbandyti mažiau priežiūros reikalaujantį variantą.
Parengta pagal „Homes & Gardens“