Labanore medkirčiai vėl gali darbuotis – mėnesio pertrauka baigėsi. Tačiau posėdžius baigė ir darbo grupė, aplinkos ministro Kęstučio Navicko sudaryta spalio pradžioje. Kilus pasipiktinimui dėl plynųjų kirtimų Labanoro miškuose jai buvo pavesta parengti siūlymus, kaip sumažinti tokių kirtimų plotus valstybiniuose miškuose.
Sutarta, kad plynieji kirtimai bus leidžiami tik ūkinės paskirties – IV grupės miškuose. Bet ir juose miško kirtėjams teks dirbti taip, kad būtų kuo mažesnė žala kraštovaizdžiui, ekosistemoms, o kartu – ir gyvenamajai aplinkai.
Dėmesys – medžių amžiui
Stojus kirtimų pauzei buvo tikrinama, ar jie valstybiniuose bei privačiuose miškuose vykdomi neprasilenkiant su šiuo metu galiojančiais teisės aktais.
„Ko nors ypatinga per patikrą Valstybinė miškų tarnyba nerado. Nustatyta, kad 0,3 hektaro plote medžiai be leidimo buvo iškirsti privačiame miške. Įtarus, kad tai vagystė, ši informacija perduota policijai. Valstybiniuose miškuose be leidimo nukirstos 3 pušys – tai 3,4 kub. metro medienos. Tai ir viskas. Tačiau už medžių kiekį daug svarbesnis yra jų amžius. Į tai teko atkreipti dėmesį ir keičiant miškų kirtimo taisykles“, – sakė K.Navickas.
Šiuo metu atrėžiant kirtimams biržes ir nustatant juose augančių medynų amžių, leistina amžiaus nustatymo paklaida yra +/– 5 metai. Tai reiškia, kad gali pasitaikyti, jog pušynas, kurio minimalus kirtimo amžius ūkiniuose miškuose yra 101 metai, gali būti nukirstas keletą metų per anksti vien dėl leistinos amžiaus nustatymo paklaidos. Labanoro miške kaip tik ir buvo nustatyta biržių, kuriose medynas nukirstas keleriais metais per anksti.
„Nėra didelės bėdos, kai kirtimai vykdomi ūkiniuose miškuose, bet svarbu to neignoruoti saugomose teritorijose.Todėl sutarėme, kad medžių amžius iki leidimo kirsti turi ilgėti. Pavyzdžiui, pušų geriausia prekinė branda yra 101–130 metų. Todėl nereikia skubiai kirsti brandžių pušynų ten, kur dar įmanoma palaukti“, – kalbėjo K.Navickas.
Bus svarbių pokyčių
Taigi darbo grupė, išnarsčiusi tai, kaip vykdomi kirtimai valstybiniuose miškuose, pateikė keletą pasiūlymų. Į juos kirtimus organizuojanti Valstybinių miškų urėdija privalės atsižvelgti jau šiemet.
Vienas pakeitimų – jau nuo lapkričio 1 d. III grupės miškuose – daugiausia jų yra prie vandens telkinių ir valstybiniuose draustiniuose, kuriuose saugomos ne gyvosios gamtos vertybės, nebus vykdomi plynieji kirtimai. Išimtis bus taikoma tik tuomet, kai to reikia norint atkurti mišką, pavyzdžiui, kai augančioms jaunoms pušims reikia šviesos.
Numatyta, kad tokiais atvejais biržių plotas negali būti didesnis nei 3 hektarai.
„Vadinamuosiuose II grupės miškuose – miestuose esančiuose rekreaciniuose miškuose ir draustiniuose, kuriuose saugomos gyvosios gamtos vertybės, siūloma visai nevykdyti pagrindinių kirtimų. Vieni miškai yra svarbūs žmonių poilsiui, kiti – biologinei įvairovei išsaugoti, pavyzdžiui, tokia yra Punios giria. Šioje miškų grupėje sanitariniai kirtimai būtų leidžiami tik išskirtinio pavojaus atvejais, pavyzdžiui, kai egles užpuola kamienų kenkėjai“, – aiškino K.Navickas.
Ribos biržių plotus
Pasak aplinkos viceministro Martyno Norbuto, darbo grupė stengėsi nustatyti aplinkosauginiu požiūriu svarbią apsaugą kiekvienoje iš saugomų teritorijų. Ji neaplenkė ir kai kurių ūkinių miškų.
Nuo ateinančių metų sausio 1 dienos ūkiniuose (IV grupės) regioninių parkų valstybiniuose miškuose iki 3 hektarų bus mažinamas plynojo miško kirtimo plotas. Šiuo metu jis gali siekti 8 hektarus.
Be to, šiuose miškuose visi kirtimai ir medienos ištraukimas bus draudžiamas nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos. Taip įvedamas tylos laikas, kuris būtinas paukščiams, žvėrims ir kitiems gyviems organizmams veistis.
Iškirsti ir ištraukti iš miško bus leidžiama nebent labai pažeistus medžius. To reikia, kad juose neapsigyventų pavojingų kenkėjų.
„Vis dėlto darbo grupė, galvodama apie plynųjų kirtimų ribojimus, vertino ir tai, kad draudimais nebūtų gamtai pridaryta dar daugiau žalos – draudimas negali būti besąlyginis. Plyni kirtimai turi būti vykdomi, kai nėra kito būdo miškui atkurti šviesamėgėmis medžių rūšimis“, – užsiminė M.Norbutas.
Anot ministro K.Navicko, dar liko nesurašyti atsakymai į kai kuriuos klausimus, nes reikia laiko apsispręsti. „Jie turės daug įtakos ekonominiams Valstybinių miškų urėdijos rodikliams. Pavyzdžiui, reikės sutarti dėl europinės svarbos buveinių – įvertinti tas teritorijas ir įteisinti“, – sakė K.Navickas.
Pasak M.Norbuto, ateityje visi šie reikalavimai neaplenks ir privačių miškų savininkų. Šių nuostatų jiems teks laikytis, kai įsigalios Miškų įstatymo pakeitimai. Parengti šio teisės akto pataisas ketinama iki šių metų pabaigos.
Užima trečdalį miškų
Pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojo Algirdo Klimavičiaus, plynasis kirtimas – tai tarsi medienos derliaus nuėmimas. Pagal teisės aktus šiuo metu tai daryti galima ir draustinių miškuose. Nes kai miškas pasiekia brandą ir ima senti, teisės aktai šiuo metu leidžia „nuimti derlių“ ir atkurti mišką. To ketinama atsisakyti. Kirtimai gali būti leidžiami tik siekiant išsaugoti draustinio būklę. Pavyzdžiui, jei reikia pašalinti dalį medžių, kad galėtų augti nauja jų karta arba kad padidėtų medyno amžiaus ir rūšių įvairovė“, – sakė A.Klimavičius.
- Miškai, kuriuose ribojama ar visai draudžiama ūkinė veikla, sudaro maždaug trečdalį viso jų skaičiaus. Apskaičiuota, kad III grupės miškai, 2017-ųjų duomenimis, užėmė 320 tūkst. hektarų – 14,6 proc. visų miškų.
- I grupės miškai – rezervatai, kuriuose negalima jokia ūkinė veikla ir kuriuose žmonės neturi teisės lankytis, sudarė 1,1 proc. Lietuvos miškų.
- II grupės – rekreacijai ir biologinei įvairovei išsaugoti skirti miškai sudarė 11,9 proc.
