„Komisija nusprendė siūlymui skelbti ekstremalią situaciją nepritarti“, – pirmadienį BNS informavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Anot jo, ekstremalios situacijos paskelbimas būtų tiesiog formali deklaracija, kuri neprisidėtų prie problemos sprendimo.
„Ekstremali situacija apibrėžiama kaip staiga atsiradęs įvykis, kuris gali turėti reikšmingos įtakos gyventojų sveikatai, gyvybei ar aplinkos situacijai. Šiandieninę situaciją, kuri tęsiasi jau daugiau kaip 20 metų, pavadinti staiga iškilusiu incidentu būtų sudėtinga“, – tvirtino P. Keras.
Jo teigimu, tą pripažino ir Aplinkos apsaugos departamento atstovai.
Savivaldybės administracijos atstovo komentare BNS teigiama, kad Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos turi imtis „kategoriškų veiksmų bei priemonių – siekti, kad privačiame sklype savininkai pašalintų teršalus, kurie jau eilę metų sklinda į gretimas teritorijas ir patenka į upę“.
„Pirmiausia reaguoti privalo Aplinkos apsaugos departamentas“, – pabrėžė P. Keras.
„Savivaldybė neturi jokio sklypo toje vietoje, tai yra valstybinė žemė. Svarbu pasakyti, kad tarša plinta per valstybinę žemę, o savivaldybė imasi priemonių šiai taršai šalinti. Pati savivaldybė taikyti poveikio priemonių privatiems asmenims negali“, – tvirtino jis.
P. Keras teigė, kad Kauno savivaldybė valstybiniame žemės sklype yra įrengusi naftos gaudykles. Kasmet jos surenka gana didelį kiekį teršalų. Tam miestas per metus skiria nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamentas dėl taršos produktų, tekančių į Nemuno upę Kaune ties M. K. Čiurlionio tiltu, prašė Kauno miesto savivaldybės skelbti ekstremaliąją situaciją.
Dėl taršos šioje vietoje į Kauno aplinkos apsaugos inspekciją gyventojai ėmė kreiptis balandį.
Pasak Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės Rasos Žitkevičiūtės, pakrantėje ties geležinkelio tiltu, A. Juozapavičiaus prospekte, į Nemuną patenka skalūninė alyva. Praeityje čia veikė geležinkelio pabėgių gaminimo įmonė, ji užteršė gruntą ir gruntinius vandenis.
Šių metų balandžio 6 dieną Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų laboratorijos paimtuose nuotekų mėginiuose nustatyta didelė naftos angliavandenilių koncentracija, daug kartų viršijanti paviršinėse nuotekose galimą išleisti į aplinką naftos produktų koncentraciją.