Danės skvere, krapnojant šiltam vasaros lietučiui, tvaraus gyvenimo būdo entuziastai 29 laboratorijose po atviru dangumi pristatė savo sprendimus, išradimus, paslaugas ar produktus, susietus su ekologišku vartojimu, propagavo aplinkai draugiškesnę gyvenseną.
Pristatė idėjas ir pasiekimus
Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimo instituto darbuotojai renginio dalyviams ir svečiams pristatė savo tyrimus, parodą apie Baltijos jūros pakrantės taršą. Pagrindinė mintis ne nauja – Lietuvos pajūrio ruožas po smarkesnių audrų užteršiamas aštuonis kartus smarkiau nei sutarta norma.
Kretingos technologijos ir verslo mokyklos moksleiviai demonstravo atminties lavinimo žaidimus, daiktus, pagamintus iš nebenaudojamo plastiko. Išskirtinio dėmesio sulaukė Klaipėdos paslaugų ir Lietuvos verslo kolegijos švietėjiška akcija dalijant augaliukus – pušų sodinukus.
Dalyviams surengtas protmūšis, diskusijose jie galėjo sužinoti, kokią grėsmę jūrų gyvūnams ir žmonėms sukelia vandenynų tarša, kaip parengiamas vamzdynas tekantis geriamasis vanduo, kaip utilizuojamos pavojingos atliekos, kokia ekologiška energetika yra plėtojama, o kuri – tik skinasi kelią, kokie kvepalai yra sintetiniai, o kurie natūralūs ir draugiški žmogui.
Svarbus visuomenės indėlis
Forumo pertnerės viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ darbuotoja Simona Rasalė pasidžiaugė, kad Lietuvoje vis daugiau skiriama dėmesio ekologijai, švietimui, pažymėjo, kad šiandien, kaip niekada anksčiau, itin svarbus atsakingas vartojimas.
„Šis terminas neatsirado dėl mados, apie tai pradėta kalbėti, suvokus, jog pasaulio ištekliai anksčiau ar vėliai išseks. Jeigu žmonės kasdieniame gyvenime elgtųsi teisingai ir atsakingai, naudotųsi ekologišku transportu, gamta atsikvėptų. Net menkiausi kasdienių įpročių pokyčiai daro nepalyginamai didelį teigiamą poveikį mus supančiai aplinkai“, – kalbėjo S.Rasalė.
Renginio dalyviai vienu balsu skatino rūšiuojant atliekas neužkrauti visko savivaldybėms, komunalinio ūkio įmonėms. Pasak jų, kiekvienas žmogus gali prisidėti prie to, kad plastikas, kartonas, stiklo tara nepatektų į sąvartynus, o būtų perdirbama, naudojama energijai išgauti, mažiau terštų gyvenamąją aplinką.
Įvertino tvarios ateities kūrėjus
Forumo dalyvių ekspozicijas apžiūrėjo net trys komisijos. LJM direktorė Olga Žalienė vertino sukurtų prietaisų ar idėjų taikomąją vertę, Aplinkos apsaugos agentūros Atliekų prevencijos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Plokštienė – tvariausias idėjas.
Kūrybiškiausią sumanymą išrinko „DADADA studio“ įkūrėjas ir kūrybos vadovas Martynas Birškys, paveikiausią idėją – „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė S.Rasalė.
Danės skvere pristatytos menininko Rodiono Petrovo instaliacijos. Ansamblis „Ritmas Kitaip“ ne tik linksmino žiūrovus, bet akivaizdžiai įrodė, kad muzikuoti galima įvairiais nebenaudojamais daiktais.
„Tvarios ateities kūrėjų laboratorija be atliekų. 2022“ – baigiamoji tris dienas vykusio LJM ekologinio projekto dalis. Tikslas – skatinti visuomenės ekologinį sąmoningumą, aktyviai dalyvauti kuriant tvarią ateitį.